Skroblaus versmės - tai gražiausio Dzūkijos upelio Skroblaus ištakos, esančios Margionių kaime. Skroblaus slėnyje – jo dugne ir šlaituose – gausu šaltinių, dosniai maitinančių upelį tyru vandeniu. "Bobos daržo" šaltinis – tik vienas iš daugelio, bet būtent jis yra Skroblaus upelio ištakos. Šioje vietoje, radęs vandeniui laidžių nuogulų plotą, gruntinis vanduo išsiveržia į paviršių. Gruntinio vandens horizontas šioje vietoje yra labai vandeningas, nes jį maitina ne tik atmosferiniai krituliai, bet ir giliau slūgsančių tarp moreninių horizontų vandenys. Šaltinio vanduo yra gėlas, skaidrus, bespalvis, be kvapo.

Vanduo yra vidutinio kietumo, jame nėra geležies, nitritų ir amoniako, o nitratų kiekis daug mažesnis negu leistina norma, tad šaltinio vanduo yra geriamas. "Bobos daržo" šaltiniu vadinamas, nes aplink šaltinį būdavę daržai, o Margionių kaimo moterys vaikams sakydavo, kad boba kūdikius iš šaltinio duobelės traukia.

Marija Balevičiūtė – Volungevičienė gyvenanti Margionių kaime pasakoja apie "Bobos daržo" šaltinį:

"Yra tokia vieta – Bobos daržas, o ty tokia duobelė, o jos dugno neragėc. Tai pas mumi tep porino: sako iš ty bobulė vaikus parneša. Buvo mūs kaimynų vaikai, ale jau ot ūgtelėjį, ir bobulė dar vienų mažukų sugovė. Mes pastarėm ir nutarėm, kad gana. Raikia kų tai daryc, kad jau toj bobulė vaikų nenešot. Klapatas: supk, žūrėk, negali bėgioc, kur visi. Tai ciej vaikai ir aš, ir dar mergaitė lupom iš tvoros lotų ir ajom tan Bobos daržan. O karcis ilga, o mes jų vos nešam... Ir – kyšc mes tų lotų ton duobelėn, o kas ty – jų atgal! Nutarėm, kad nieko nepadarysim. Cik inšlapom, išsimurinom. Kitų dzien mes ir vėl. Cik dar akmenį. Akmenų ca nedaugel. Tai iš toli. Visų dzien sukaitį ricinom, ale vos cik atricinom ton duobelėn. Ir jau parajom mūs – durys uždarytos! Nesugaus bobulė daugiau mažukų. Tuom kart niekas ir negimė. O paskui paaugom ir ėmėm suprasc, iš kur ciej vaikeliai randas."