Kazitiškio dvaras žinomas nuo XVII a. Parkas įkurtas dvarą valdant Mikulskiams. Parkas šiuo metu ryškesnės erdvinės struktūros, neturtingas augalais, bet vertingas dėl kitos priežasties. Tai vienas iš nedaugelio Lietuvos geometrinio išplanavimo terasinių parkų. Išilgai parko einatis pagrindinis takas prasideda nuo šiaurinėje parko dalyje esančio privažiavimo keliuko ir terasų šlaitais nuveda prie apatinėje terasoje esančio Gilučio ežero. Čia iki šių dienų yra išlikusi graži mažalapių liepų alėja. Parke daug senų, galingų vietinių medžių – ąžuolų, uosių, klevų, kalninių guobų. Ypač įspūdingai atrodo viršutinėje terasoje augantis paprastasis ąžuolas, kurio kamieno skersmuo apie 120 cm, o aukštis 26 m. Iš egzotinių medžių ir krūmų, kurių čia auga 19 rūšių ir formų, paminėtini išvaizdūs europiniai maumedžiai, vakarinė tuja ir jos rutuliška forma (Thuja occidentalis "Globosa") , didžialapės liepos, pilkosios tuopos, paprastosios ir vengrinės alyvos, sodiniai putinai, darželiniai jazminai,geltonieji žirnmedžiai, baltažiedžiai vikmedžiai... Bene galingiausiai atrodo sena pilkoji tuopa, kurios kamieno skersmuo 120 cm, o aukštis – 28 m. Parko teritorijoje yra buvusio ūkio administracinis pastatas, kuriame dabar įsikūręs klubas, ir du ūkiniai pastatai. 1986 m. Kazitiškio parkas paskelbtas vietinės reikšmės gamtos paminklu. Parkas tvarkomas, jis priklauso prie Lietuvoje labai retų terasinių parkų.