XX a. 3 deš. įvairių sporto šakų populiarinimu, varžybų rengimu ir kitais su sportu susijusiais klausimais daugiausia rūpinosi pavieniai entuziastai ir sporto organizacijos. 1932 m. įkūrus pirmąją valstybinę sporto instituciją – Kūno kultūros rūmus sporto organizavimas ir rėmimas tapo valstybės rūpesčiu.

Atsirado poreikis turėti "dvasios ir kūno tobulinimo, higienos normų puoselėjimo bei tautiškumo skatinimo" akademinį centrą – Fiziško auklėjimo rūmus. Šiuose rūmuose planuota rengti fizinio auklėjimo mokytojus, kariuomenės instruktorius, skaityti paskaitas plačiajai visuomenei sveikatos, higienos temomis. Kai kurias rūmų patalpas numatyta nuomoti įvairioms organizacijoms, o rūmų antro aukšto terasoje svarstyta įrengti soliariumą.

1931 m. tokių rūmų svarbą pripažino ir pats Prezidentas Antanas Smetona: "Rūmų statybą reikia laikyti vargiai beatidedamų valstybės reikalų tarpe". Pirmąjį statinio projektą sukūrė architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis. 1932 m. projekto gipsinis modelis buvo pristatytas ir Prezidentui. Pirmasis rūmų statybos etapas buvo baigtas 1934 m., po metų kompleksą papildė Felikso Bielinskio suprojektuotas sporto aikštynas, o 1939 m. – Sporto halė.

Projekte numatytas baseinas tarpukariu taip ir nebuvo įrengtas. Apie rūmų architektūrą autorius teigė: "Projektuojant šiuos rūmus norėta sujungti vienam pastate du dalykus, dvi formas: klasiką, pirmąjį didį fiziškos kultūros pionierių (Graikiją), su mūsų laikais." 1934 m. spalio 10 d. įvyko rūmų atidarymas, kuriame susirinkusiuosius sveikino Prezidentas A. Smetona. Kartu rūmuose buvo atidaryta ir pirmoji aukštoji sporto mokykla Lietuvoje – Aukštieji kūno kultūros kursai. Ši "mankštos mokykla" čia veikė 1934–1938 metais.