Kultūros piligrimų kryptis - Rokiškio kraštas
Rokiškio krašte daug kultūrinių-religinių objektų, kurie svarbūs ne tik rajono, bet ir visos Lietuvos ir net Europos lygmeniu. Šis sakralinis maršrutas supažindina su ryškiausiais Rokiškio krašte gimusiais ar veikusiais dvasininkais per ypatingus sakralinio paveldo objektus.
Piligrimų maršruto idėją parėmė Lietuvos kultūros taryba ir Rokiškio rajono savivaldybė. Idėją įgyvendino Rokiškio rajono vietos veiklos grupė su partneriais Rokiškio krašto muziejumi, kaimų, miestelių bendruomenėmis ir Rokiškio dekanato bažnyčiomis.
Pirmoji Panemunėlio bažnyčia pradėta statyti 1771 m. ir buvo medinė. Dabartinė šv. Juozapo globos bažnyčia pastatyta 1911 m. Bažnyčios bokštas yra išskirtinis, nes tokio dvišakio bokšto neturi nei viena Lietuvos bažnyčia. Jis simbolizuoja Lietuvos-Lenkijos uniją. Švietėjo, knygnešio, kunigo Jono Katelės pastangomis Panemunėlio parapija tapo šviesiausiu ir raštingiausiu kraštu to meto Lietuvoje.
Pirmasis Maltos ordino pagalbos tarnybos Lietuvoje prezidentas vyskupas Juozas Tunaitis gimė Davainiškio kaime, Salų parapijoje. Medinė Salų dvaro sodybos Šv. Kryžiaus bažnyčia – kultūros paveldo objektas. Prie pat bažnyčios aplankysite ir žymųjį Salų dvarą.
Gimęs Kriaunų parapijoje, miręs ir palaidotas Kamajuose, Kunigas Antanas Strazdas (Strazdelis) yra pirmasis lietuviškas lyrikas, giesmės "Pulkim ant kelių" autorius. Bažnyčios šventoriuje taip pat rasite Antano Strazdo muziejų.
Jūžintų Šv. Mykolo arkangelo vėlyvojo baroko bažnyčia, pastatyta 1799 m. su jos viduje įrengtomis aštuoniomis asketiškomis celėmis, manoma, yra vienintelė Europoje.
Bobriškio kraštas - svarbi sentikių bendruomenei vieta. Čia prieš 300 metų įsikūrė pirmieji Lietuvos sentikių maldos namai.
Kriaunų bažnyčia išsaugojo seniausią Baltijos šalyse varpą ir unikalią bažnyčios liturginių rūbų kolekciją.
1859–1868 m. kanauninko Steponavičiaus rūpesčiu pastatyta mūrinė bažnyčia. 1899 m. per miestelio gaisrą ji ir parapijos trobesiai sudegė. 1900 m. atstatyta su šoninėmis koplyčiomis. Statytojas – klebonas Vincentas Birutavičius, Obelių klebonu išbuvo iki mirties (mirė 1936 m.). Jį pakeitęs kunigas Leonas Virkutis (Obeliuose išbuvo 27 metus) suremontavo bažnyčią, išdažė jos vidų, nubaltino išorę, sutvarkė ūkinius trobesius, pastatė parapijos salę.
Kurį laiką Obeliuose vargonininkavo Mikas Petrauskas. Jis ne tik vadovavo bažnytiniam chorui, bet įsteigė ir orkestrą. 1878 m. Obelių klebonijoje, o 1880 m. bažnyčioje lietuviškai sugiedota J. Haidno operetė “Pasaulio sutvėrimas” ir kitos kompozicijos. Apie 40 metų vargonininkavo muzikas Povilas Lotočka.
Rokiškio Šv. Mato Evangelisto bažnyčia – kultūros paveldo objektas, kuriame sukaupta unikalių didikų dovanotų liturginių daiktų ekspozicija. XIX a. pastatytas Rokiškio Kalvarijų kompleksas iš 14 stočių.
Rokiškyje gimė Rabinas Šmuelis Aba Sniegas - Lietuvos kariuomenės žydų kapelionas, aktyvus Lietuvos Nepriklausomybės rėmėjas, pirmojo po karo Europoje Talmudo leidybos organizatorius.
1911 – 1925 metais su pertraukomis statyta akmenų mūro bažnyčia turi neoromaninio ir neobizantinio stiliaus bruožų. 1928 metais bažnyčios viduje didžiajam altoriui buvo išmūryta mensa, bet pats altorius perkeltas iš senosios bažnytėlės. Tik 1942 metais buvo pastatytas naujas romaninio stiliaus didysis altorius.
1937 m. Juodupės parapiją oficialiai įsteigė Panevėžio vyskupas Kazimieras Paltarokas. Kunigo J. Bubo rūpesčiu 1938 metais pagal Rokiškio apskrities inžinieriaus P. Lėlio projektą pastatyta medinė, kryžiaus plano, trinavė, vieno bokšto, renesanso stiliaus bažnyčia. 1938 m. spalio 16 d. Rokiškio dekanas kan. J. Žitkevičius (1892–1978) bažnyčią pašventino. Senoji bažnyčia stovėjo ant kalnelio, netoliese dabartinių kapinių.
Antrajam pasauliniam karui baigiantis, vokiečiams traukiantis 1944 m. liepos 30 d. užsiliepsnojo ir iki pamatų su visais liturginiais reikmenimis sudegė vos šešerius metus stovėjusi Juodupės bažnyčia.
Tuomet senojoje mokykloje buvo įrengta laikina koplyčia, tačiau sovietinė valdžia įsakė iš jos išsikraustyti. Ant senosios bažnyčios pamatų pradėta naujos bažnyčios statyba buvo nutraukta. Tada sumanius įrengti bažnyčią pradėta remontuoti klebonijos daržinė: įdėti langai, sudėtos grindys, papuoštos sienos.
1987 metais gaisras vėl nuniokojo kunigo P. Sabaliausko suremontuotą bažnyčią.
Europos lietuvių katalikų vyskupo Antano Deksnio gimtoji parapija yra Onuškio. Onuškio Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia - seniausia krašto medinė bažnyčia, pastatyta 1774 m.
Čedasuose gimęs rašytojas Liudas Dovydėnas savo prisiminimuose rašė, jog Čedasai visuomet garsėjo susirūpinimu mokslu. Sakyta, jeigu vaikas paliks tėvų namus nemokėdamas skaityti, rašyti, aritmetikos, tai jis gyvens kaip žmogus, pakartas ant šakos. Ruošiantis į mokyklą rūpesčių visada nemažai, tačiau gudrumu būsimas rašytojas visus sunkumus įveikdavo. L. Dovydėnui iki mokyklos buvo apie tris kilometrus. Apavas – „mediniai“. Tais laikais šis apavas buvo itin brangus, tad L. Dovydėnas, išeidamas iš Čedasų miestelio į laukus, „medinius“ įsidėdavo į jiems skirtą dėžutę, o kojas apsukdavo skudurais. 1944 m., artėjant frontui, rašytojas pasitraukė į Vakarus, tačiau jo mintys visada buvo Čedasų krašte.
Suvainiškio Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia įtraukta į Europos Šv. Jokūbo kelią, kurį nuo 1993 m. saugo UNESCO.
Panemunio parapijoje gimė Kunigas Vladas Mironas - Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, dviejų Lietuvos vyriausybių Ministras Pirmininkas, Lietuvos kariuomenės kapelionas.
Ignotas Koscialkovskis 1801 m. pastatė dabartinę plytų mūro bažnyčią. Pandėlyje 1812 m. kunigavo poetas Antanas Strazdas. XIX a. pabaigoje bažnyčios bokštai buvo mediniai. Parapijiečiai 1910 m. nutarė bažnyčią pailginti, pristatyti mūrinį bokštą. 1915 m. bokštai nugriauti ir neatstatyti. Mintis atstatyti bažnyčios bokštus kilo, pensininkui inžinieriui Albinui Jasiūnui, kilusiam iš Pandėlio parapijos Vilkelių kaimo, rengiant knygą apie Pandėlį. Buvo rasta 1908 metų bažnyčios su dviem bokštais nuotrauka. Inž. A. Jasiūnas 2003m. įkūrė „Iniciatorių sambūrį“ bokštų atstatymui. Jau 2005m. sumontuoti nauji bokštus. Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas, atsiliepdamas į tą statytojų entuziazmą, paprašė savo pažįstamą Vokietijoje kanauninką Gerhardą Langę padovanoti Pandėliui varpus, nes kokie bažnyčios bokštai be varpų.
2006 m. liepą Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčios šventoriuje sumontuota ąžuolo lapais apipinta pakyla ir joje įtvirtinti keturi nauji varpai, kuriuos pašventino iš iškėlė į naujai pastatytus bokštus.
Retai kur Lietuvoje randama, kad apie 1907 m. bažnyčią nuspręstų pastatyti ne turtingi dvarininkai, o paprasti žmonės.
Kazliškio seniūnijoje Rumpiškėnų kaime 1899 m. gimė Juozas Audėnas – 1939–1940 m. žemės ūkio ministras, iš Baublių kaimo kilusi tautodailininkė primityvistė Monika Bičiūnaitė, iš Sičiūnų – laisvės kovotojas, karys savanoris Vytautas Gužas-Kardas,
1900 m. suprojektuota mūrinė bažnyčia (sąmatinė vertė 29 306 rublių). Klebono Vincento Zapkaus rūpesčiu 1902–1911 m. pastatyta dabartinė bažnyčia (darbus prižiūrėjo inž. K.Kiunzelis), įrengta klebono Jurgio Gogelio pastangomis.
Reikalingos turistinės paslaugos maršruto metu? Ar kilo kitų papildomų klausimų? Kreipkitės į Rokiškio TIC - jums nuoširdžiai padės!
