Dvaras Gižuose minimas nuo XVIII a., kai jis priklausė Minsko vaivadai A. M. Chmarai, pastatydinusiam medinę Gižų bažnyčią, kuri po 70 metų sudegė. Dvare veikė plytinė, spirito varykla, alaus darykla, vėjo malūnas. Iki mūsų dienų išliko dviaukštis mūrinis dvaro svirnas. Baudžiavos laikais dvare veikė mokykla. Kraštą okupavę prūsai ėmėsi daryti savaip suprantamą tvarką. 1797 m. atsiųstas geometras Vaksas dar kartą išmatavo Gižų dvaro žemių ribas. Tuomet, 1799 m. gruodžio 26 d., Prūsijos karalius šį dvarą padovanojo Holšteino turtuoliui, vokiečiui Bekui (vokiškai - Beck). Bekas neilgai džiaugėsi dovana ir ją pardavė Boguslavui Mikuličiui (kartais jo vardas pateikiamas ir kaip Bogumilas) - Kvietiškio ekonomijos valdytojui, vyriausiajam amtmanui. Po Napoleono karų šis valdininkas ir dvarininkas pateko į caro valdžios nemalonę, sėdo į kalėjimą, bet, matyt, po pasigailėjimo grįžo į Marijampolę. Per šias bėdas jam pavyko išsaugoti Gižų dvarą, kuriame visą laiką gyveno jo dukra Juzefa. Juzefa Mikulič ištekėjo už Sokulkos apskrities maršalkos Kazimiero Daunoravičiaus, kuris ir tapo dvaro savininku. Kai 1815 m. buvo patvirtintos dvaro ribos pagal 1797 m. sudarytus planus, jame B. Mikuličiaus jau nebūta. Tuo metu dvaras turėjo 10414 magdeburginius margus žemės. Anksčiau dvarui priklausę miškai už skolas buvo paimti valstybės žinion. 1825 - 26 m. valstybė prasiskolinusį dvarą įtraukė į parduodamų ūkių sąrašus, o kitais metais užsiėmė aktyviu jo pardavimu. Komisija visą dvaro turtą įvertino 17619 zlotų ir nurodė dvi dvaro pardavimo datas. Įdomu, kad pasirašant turto aprašus dalyvavo ir aukštas pareigas užėmę broliai Antanas Ir Ignotas Vičechovskiai, kurie (ar tik vienas iš jų) netrukus ir įsigijo Gižų dvarą.

Po 1863 metų sukilimo dvarą valdė Antanavo dvaro savininkai Šabunevičiai ir Bistramai, kurie pradėjo durpių kasybą. Sumania ūkvedyste pasižymėjo Kazys Bistramas (1859 - 1923), atsikėlęs iš Bistrampolio dvaro. Būtent jis, Kazys Bistramas, Karolio sūnūs, 1899 m. ir įvardintas Gižų dvaro savininku. Vėliau Antanavo dvarininkai Gižų dvarą pardavė Agafijai Dombrauskienei (ar Dambrauskienei), Kazimiero dukrai, kuri jau minima 1903 m. spaudos leidiniuose.