Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejus – vienas seniausių muziejų Suvalkijoje, įkurtas 1933 m. Muziejus veikia jaukiame XIX a. pab. neoklasicizmo pastatų komplekse Vytauto gatvėje.

Muziejuje saugoma apie 40 tūkst. buities ir etnografijos, dailės ir meno, raštijos, fotografijos, numizmatikos ir archeologijos eksponatų, atskleidžiančių suvalkiečių papročius, gyvenimo būdą, menančių Marijampolės krašto ir miesto raidos istoriją, partizaninio judėjimo bei tremties laikotarpio įvykius.

Muziejus turi tris padalinius: Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejų, Lietuvos prezidento K. Griniaus memorialinį muziejų ir Vinco Mykolaičio-Putino memorialinį muziejų.

Apie 1928-1929 m. keletas pažangių Marijampolės ūkininkų pradėjo kalbėti apie tai, kad Marijampolėje reikia steigti muziejų ir kaupti jame liaudies meno eksponatus. Muziejus, tuomet vadinęsis "Sodžiaus" vardu, buvo atidarytas 1933 m. rudenį Vaičaičio gatvėje. Pirmasis muziejaus direktorius buvo agronomas K. Bajorinas.

Manoma, kad muziejaus pagrindą sudarė šviesuolio, tautosakos rinkėjo ir tyrėjo Vinco Šlekio surinkti eksponatai. Muziejinės vertybės buvo renkamos ir pasitelkus į pagalbą mokinius. Iki karo muziejuje buvo sukaupta apie 1000 eksponatų.

Muziejus keletą kartų buvo kilnojamas iš vieno pastato į kitą. Didėjant eksponatų skaičiui, 1938 m. muziejus perkeliamas į aplūžusį pastatą prie apskrities savivaldybės Kęstučio gatvėje. Karo metais muziejus labai nenukentėjo, nes nei vokiečiai, nei rusai ko gero nepagalvojo, kad tokiame neišvaizdžiame pastate gali būti įsikūręs muziejus. 1948 m. "Sodžiaus" muziejus perorganizuotas į kraštotyros muziejų ir netrukus perkeltas į patalpas Laisvės gatvėje.

Į dabartines patalpas Vytauto gatvėje muziejus persikėlė 1964 m. Nuo 1965 m. iki 1983 m. muziejui vadovavo Aldona Urmanavičienė. Pradėta bendradarbiauti su tuometinių mokyklų kraštotyrininkais, kurie ženkliai papildė muziejaus fondus.

1991 m. pabaigoje muziejaus pastatas stipriai nukentėjo nuo gaisro: nudegė stogas, apdegė ir buvo sulietos vandeniu administracinės patalpos. 1991 – 2005 m. vyko viso muziejaus pastato renovacijos ir pertvarkymo darbai, atkurti senieji pastato išorės ir vidaus puošybos elementai. Nuo 1998 metų muziejui vadovauja direktorius Antanas Pileckas. Nuo 2000 m. pradėti muziejaus ekspozicijų atnaujinimo darbai: 2001 m. atidaryta ekspozicija "Tautos dvasia", 2008 m. – "Miestas prie Šešupės", 2015 m. – "Buitis ir būtis".

Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejuje galite išvysti ekspozicijas "Miestas prie Šešupės" ir "Tautos dvasia".

Tiems, kam įdomu susipažinti su miesto istorija nuo jo įkūrimo iki Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo, miesto vardo kaita, heraldika, skirtingų laikotarpių miesto planais, pravartu atidžiau pasižvalgyti po ekspoziciją "Miestas prie Šešupės". Pirmoje ekspozicijos dalyje pasakojama Marijampolės miesto įkūrimo istorija, siejama su anksčiau čia buvusiu Staros Būdos kaimu bei Prienų seniūnijos seniūno grafo Marko Antonijaus Butlerio įtaka miesto atsiradimui.

Kitoje ekspozicijos dalyje lankytojai turi galimybę susipažinti su miesto gyvenimu ir plėtra XIX a. pab. – XX a. pr., su čia tuo laikotarpiu veikusiomis svarbiausiomis įstaigomis, mokyklomis, spaustuvėmis, fabrikais. Išskirtinio dėmesio šioje ekspozicijoje vertas čia rodomas 1980 m. Marijampolės miesto Kęstučio gatvėje surastas lobis. Likusioje ekspozicijos "Miestas prie Šešupės" dalyje pristatome Marijampolės istoriją Antrojo pasaulinio karo metais bei miesto raidą sovietmečiu.

Ekspozicijoje "Tautos dvasia" kviečiame pažinti Suvalkijos (Sūduvos) priešistorę, dvasinį ir etnografinį paveldą. Ekspoziciją sudaro trys dalys: "Sūduvos priešistorė", "Krikščionybė" ir "Buitis ir būtis XX. a.".

Pirmoje dalyje galėsite pažvelgti į archeologinių eksponatų kolekciją, kurioje išvysite 3000 m. amžiaus Turlojiškės žmogaus skeletą, Stanaičių (Vilkaviškio raj.) plokštiniame kapinyne rastas laidojimo urnas, marškinius žieduočius, datuojamus XII-XIV a., titnaginius ir akmeninius kirvukus. Antroje dalyje galėsite apžiūrėti XIX a. pab. – XX a. pr. medinių šventųjų skulptūrėlių rinkinį, patyrinėti senąją religinę literatūrą, maldaknyges ir kitus religinius reikmenis. Ekspozicijoje "Būtis ir buitis XX a." kviečiame palyginti XIX a. pabaigoje, tarpukariu ir sovietmečiu gyvenusių žmonių gyvensenos ir buities kaitą. Taip pat čia apžvelgiami XIX a. pradžioje dar gyvavę tradiciniai amatai ir verslai.