Buvusioje Banaičių sodyboje gimė ir augo Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signataras Saliamonas Banaitis (1866–1933) – vienas ryškiausių tautinio atgimimo veikėjų. Čia rinkdavosi knygnešiai, tautinio sąjūdžio organizatoriai ir žymūs Lietuvos inteligentai, tarp jų Jonas Basanavičius, Vincas Kudirka, Pranas Vaičaitis. Banaitis aktyviai platino lietuvišką spaudą, o panaikinus spaudos draudimą Kaune įkūrė spaustuvę, kurioje pradėtas leisti laikraštis "Lietuvos balsas". 1917 m. išrinktas į Lietuvos Tarybą, jis kartu su bendražygiais pasirašė Nepriklausomybės aktą, organizavo savanorių būrius, prisidėjo prie žemdirbių sąjungos, prekybos ir pramonės banko bei Lietuvos laivininkystės bendrovės kūrimo. Šioje sodyboje augo ir jo sūnus – kompozitorius, profesorius Kazimieras Viktoras Banaitis (1896–1963), sukūręs gausybę vokalinių ir instrumentinių kūrinių bei harmonizavęs apie 500 lietuvių liaudies dainų.

Nors autentiški sodybos pastatai neišliko, vieta išsaugojo istorinę atmintį. Gimtinę žymi ant betoninio pagrindo pastatytas akmuo su memorialine lenta, įamžinančia signataro ir jo sūnaus kompozitoriaus atminimą. Šalia stovi medinė stilizuota informacinė lenta, o XX a. dešimtajame dešimtmetyje čia pastatytas ir unifikuotas Signataro ženklas (autorius – architektas Stasys Lankelis). Tai vieta, kurioje kadaise virė tautinio atgimimo idėjos ir kūrėsi Lietuvos kultūrinis bei politinis pamatas.

Saliamonas Banaitis mirė 1933 m. gegužės 4 d., palaidotas Kaune, Petrašiūnų kapinėse.