Daugiau nei šimtmetį nuošalioje vietoje gyvenusios pamaldžios moterys, davatkėlės, buvo svarbios kaimo bendruomenei. Jos rūpinosi kaimo žmonių dvasiniu ugdymu, mokė rašto, amatų, suteikdavo prieglobstį likimo nuskriaustiesiems. Jos nekūrė šeimų, gyveno labai kukliai, meldėsi už visus. Ypatingą jų gerumą juto ligoniai, nes kiekviena turėjo savo globojamą ligonį. Vienu metu Davatkyne stovėjo 7 gyvenamieji namai, vieni jų didesni, kiti labai maži. Sutelkti pastatai suformavo tarsi atskirą gyvenvietę. Šilavotiškius ir davatkėles jungė davatkėlių skulptūrų takelis. Juo kiekvieną dieną pamaldžios moterys iš Davatkyno keliaudavo į bažnyčią. Dabar tai simbolis krikščionių tikėjimo, kelio į Dievo namus simbolis.