Koplyčia stovi Virbalio miestelio veikiančiose kapinėse, šalia pagrindinės Vilniaus gatvės. Mauzoliejinė koplyčia su trijų kartų lenkų kilmės Rekošų šeimos kapaviete. Statinys iš mūro, suręstas apie 1860 m. Prieš keletą metų koplyčią "atrado" Rekošų palikuonys iš užsienio, besidomintys XIX a. pr.- XX a. I. p. čia gyvenusios šeimos genealogija, išlikusiu paveldu Lietuvoje. Koplyčia su laidojimo rūsiu, priekiniu fasadu atgręžta į pagrindinius kapinių įėjimo vartus. Statinio frontone ant atnaujinto ovalaus skydo įrėmintas įrašas Grób rodziny Rekoszów ('Rekošų šeimos kapavietė'). Šalia pastato driekiasi daugiausiai senos kapavietės su metaliniais kryžiais ir tvorelėmis. Koplyčios išorė nutinkuota, minimaliai aptvarkyta, restauruotos priekinės durys, languose išlikę vitražo fragmentai. Vidaus apdaila, altorius ir kitos interjero detalės išlikusios, bet susidėvėjusios, apleistos, čia įrengtas sandėlis kapinių sargo inventoriui. Ant šoninių sienų kabo didelės originalios lieto metalo plokštės su epitafijomis. Ant vienos jų matomas giminei priklausęs herbas "Ostoja" (koplyčioje dešinėje pusėje). Iš pagrindinės koplyčios patalpos į rūsį veda laiptai, kuriais nusileidus matomi trys puošnūs metaliniai karstai, praviri, su laužimosi žymėmis, padrikais palaikų likučiais. Šalia jų pritvirtintos nedidelės lentos su palaidotų žmonių vardais ir datomis. Pasak vietos žmonių pasakojimų, koplyčioje virš altoriaus buvo Dievo Motinos paveikslas. Antrojo pasaulinio karo metu, kai buvo sugriauta Virbalio bažnyčia, šis paveikslas buvo perkeltas į dabartinę Virbalio katalikų bažnyčią. Bažnyčios metrikų, galinčių suteikti daugiau žinių apie Rekošus, neišliko, pražuvo kartu su bažnyčia.