2020 metų liepos 26-osios sekmadienį Alvito parapija šventė titulinius šv. Onos atlaidus ir naujosios bažnyčios gimtadienį – konsekraciją. Šios istorinės šventės ne viena alvitiečių karta laukė 76 –erius metus, po to, kai 1944 m. rudenį Antrojo pasaulinio karo pabaigoje buvo susprogdinta antroji Alvito bažnyčia, o sovietų valdžia neleido jos atstatyti.

Alvito parapija įkurta 1617 m. spalio 17 d. karaliaus Zigmanto Vazos fundacijos aktu. Pirmosios Alvito medinės bažnyčios statybą rėmė Paširvinčio seniūnė Ona Ketlerytė Radvilienė, todėl ir buvo pasirinktas Šv. Onos vardo titulas. Po 200 metų,1824 metais, buvo baigta antroji mūrinė bažnyčia, statyta anų laikų sąlygomis dvidešimt metų. Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje ji buvo apgriauta ir 1921- 1924 m. parapijiečių bei tuometinio klebono Petro Maslausko rūpesčiu atstatyta. Tačiau 1944 metais, Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, bažnyčia buvo susprogdinta. Sovietinė valdžia neleido atstatyti, 76 – erius metus tikintiesiems bažnyčią atstojo šventoriaus kampe stovinti nedidukė Gauronskių koplyčia.

Po ilgų svarstymų ir pagaliau po 2004 metais vykusios vyskupo R. Norvilo vizitacijos po parapijos bendruomenes, parapijos pastoracinė taryba raštu kreipėsi į vyskupą dėl naujos bažnyčios statymo. 2006 metų rugsėjo 25 d, vyskupas pasirašė dekretą, kuriuo pavedė klebonui V. Kajokui pradėti naujos bažnyčios statybą. Prasidėjo naujas, viltingas etapas parapijos gyvenime. 2008 metais buvo visuomenei pristatytas bažnyčios projektas, po metų pašventinti pamatai ( paklojo UAB "Vilkasta"). Tačiau modernios bažnyčios statybas teko pristabdyti dėl lėšų trūkumo. O 2013 m. projektą pakoreguoti sutiko architektas Vilius Urbonas. Nuo 2015 m pamažu statybos darbų ėmėsi Garliavoje įsikūrusi "Mureka" bendrovė. Darbai vėl sustojo. Tuo metu Jono, Viliaus ir Roko Urbonų įmonė "Archis" atstatinėjo po gaisro sudegusią Balbieriškio bažnyčią. Po jos konsekracijos tepraėjus porai mėnesių, vieną stebuklingą dieną, kaip tai įvardija klebonas V. Kajokas, 2018 m. kovo 11-ąją, pirmąkart į Alvitą atvyko Balbieriškio bažnyčios mecenatas Arvydas Paukštys. "Šventoriuje pamačiau krūvas sulytų plytų ir suvalkietiškai pagalvojau, kad reikia jas sunaudoti,"- kukliai mena mecenatas. Po šio rėmėjo apsilankymo ir paramos darbai sparčiai pajudėjo. Jis statybų vykdytojams kėlė vieną sąlygą – tik kokybiškai ir iš kokybiškų medžiagų, kad šventovė tarnautų ilgus šimtmečius. Buvo pasirūpinta kokybiškomis medžiagomis iš Vokietijos, Italijos. " O darbas lietuviškas, irgi kokybiškas,"- sako Jonas Urbonas, kurio sutelkti darbininkai pastatė Balbieriškio bažnyčią ir dar kelis "šventus objektus": klebonijas, parapijos namus Prienuose, Sangrūdoje, Liškiavoje, Ūtoje, Aleksote. Parapijos klebonas V. Kajokas pastebėjo, kad bažnyčios statybų laiką parapijiečiai nuolatos lydėjo malda, su uoliais karitiečiais aplankė daug šventų vietų, pasižvalgė po statomas ar neseniai pastatytas bažnyčias ir sėmėsi idėjų Alvito bažnyčios vidaus puošybai.

Pirmieji projektuotojai buvo parinkę ovalios formos, "O" raidę primenantį bažnyčios pastatą, lyg būtų Onos vardo simbolis. Tokia forma pernelyg sudėtingai įgyvendinama. Tad perprojektuodamas architektas Vilius Urbonas paruošė supaprastintą projektą ir dabar Alvito bažnyčia vieniems primena Nojaus laivą, kitiems vyskupo kepurę. Pamatų tūris padiktavo pastato aukštį, bažnyčios smailė iškilusi 28 metrus.

Architektas pasistengė, kad bažnyčios erdvė šviestų, teiktų nusiraminimą ir sakralumą, kad aplinka padėtų melstis ir padėtų sukoncentruoti dėmesį į altorių, kryžių. Šviesios sienos su vienu kitu į akis nekrintančiu ornamentu, tamsios spalvos sietynas, virš altoriaus tamsus medžio kryžius. Priderintos spalvos, jaukūs sėdėti 208 vietų suolai. Įrengtas geoterminis šildymas ir vėdinimo sistema. Klebono pageidavimu į modernią šventovę įpinta istoriškumo: presbiterijoje matomoje vietoje įmūrytas senosios bažnyčios pamatų akmuo, bažnyčios grindyse įkomponuota rasta senosios bažnyčios grindų plytelė. Vienoje sienoje, kur bus pastatyta klausykla, įmūryta iš senosios bažnyčios griuvėsių paimtų plytų dešimt eilių – kad primintų ne tik istoriją, bet ir Dešimt Dievo įsakymų. Bažnyčia ateityje dar pasipuoš šv. Onos ir šv. Kazimiero paveikslais, Kryžiaus kelio stotimis. Virš altoriaus esančio kryžiaus Kristaus kančios autorius parapijietis tautodailininkas Raimundas Blažaitis.

Kompanijos "Oberlinger GmbH" vargonai buvo pagaminti specialiai Alvito bažnyčiai. Vargonai – 5 metrų aukščio, bendras ilgis – 7 metrai. Juose yra 1500 cinkuoti švilpiamieji vamzdžiai, naudota ąžuolo mediena ir spalvinė gama pritaikyta prie bendro bažnyčios dekoro. Vargonai visumoje pagaminti iš 10 tūkstančių detalių.