3 km į vakarus nuo Žaliosios gyvenvietės, Širvintos ir Šeimenos santakoje, 9 ha sulaukėjusiame parke stovi Šūklių dvaro sodybos pastatai. Legendos byloja, kad rūmai iškilo senoje piliavietėje. Pirmąkart Šūklių vardas paminimas 1595 m. Lenkijos karaliaus ir Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Zigmanto Vazos privilegijoje Jonui Vyšniauskui ir jo žmonai Galinai Bankovskai. XVII a. dvarvietė (o tikriausiai ir joje stovintis dvaras) priklausė Kauno pavieto, Alvito seniūnijai. Nors 1688 m. dokumente kalbama tik apie Šūklių kaimą, bet tai nereiškia, kad dvaras neegzistavo, nes jau 1694 m. jame įvykdoma inventorizacija. 1827 m. Šūklių dvarui priklausė 41 namas, kuriuose gyveno 410 gyventojų. Maždaug tuo metu Seimo narys, Paežerių, Šūklių ir dar keliasdešimties dvarų savininkas Vincentas Gauronskis (gimė 1780 m. – mirė ?) su žmona Ana Višnevska (gim. 1790 m.), susilaukė dviejų sūnų, jiems ir paskirstė valdas; jaunesnysis sūnus Viktoras (g. 1830 m.) gavo Alvitą ir Šūklius. Jis vedė dvarininkaitę, vardu Juzefą Godlewską (g.1820 m.). Viktoras ir pastatė gražiuosius Šūklių rūmus. Galima spėti, kad taip įvyko XIX a. viduryje. Greitai suvešėjo angliško stiliaus parkas su kuklias gėlynais. 1868 m. dvaras turėjo 1115 margų žemės, iš kurios – 683 dirbamos žemės, 254 – pievos ir kt. Fredos dvare gimęs Viktoro sūnus Stanislavas (1860-1942), 1891 m. vedė Heleną Liubomirską ir buvo paskutinis Šūklių dvaro savininkas. Apie 1880 m. Šūkliuose stovėjo 39 namai; juose gyveno 607 gyventojai. Maždaug 1893 m. kunigaikštytei Helenai Liubomirskytei-Gauronskienei (1870 – 1950) caro valdžia leido dvare steigti vaikų prieglaudą, kuri virto slapta daraktoriška mokykla. 1892 metais dvarininkai susilaukė sūnaus Jono, kuris, gyvendamas užsienyje, 1925 m. vedė italę Luciana Frassati (gimė 1902 m. Turine – mirė 2007 m. Pollone). 2008 m. rudenį Šūkliuose lankėsi užsienyje gyvenantys Jono Gauronskio vaikai – Vanda ir Alfredas Gauronskiai. Prisiminimui išsivežė geltonų klevo lapų puokštę... Šūklių dvaro aprašymui J. Gavronskis vietos skyrė 1968 m. išleistoje prisiminimų knygoje "Wzdłuż mojej drogi. Sylwetki i wspomnienia". Mirė 1982 m. Rūmų statiniai nestebino architektūra, kuri buvo artima neoklasicizmui. Dvarininkas save ir svečius pamalonino sukauptais dailės ir meno paminklais. Sales, menes apstatė Liudviko XV epochos baldais.