Gižų Šv. Antano Paduviečio bažnyčia yra maždaug pusiaukelėje tarp Marijampolės ir Vilkaviškio, netoli kelio, vedančio Lietuvos - Rusijos pasienio link. 1774 m. buvo pastatyta pirmoji medinė bažnyčia. 1834 m. ji sudegė. 1850 m. pastatyta gotikinio stiliaus mūrinė bažnyčia, kuri išlikusi iki šių dienų. Sienos sumūrytos iš lauko akmenų, papildytos raudonų plytų elementais bei ištisinėmis horizontaliomis juostomis. Bažnyčia trinavė, stačiakampio plano, po karo paremontuota. Gižų bažnyčioje saugoma keletas vertingų meno kūrinių profesionaliai nutapytos nežinomų autorių XIX a. vid. drobės – "Šv. Juozapo" ir "Nukryžiuotasis". Išskirtinis didžiajame altoriuje esantis kryžius su Nukryžiuotojo skulptūra, sukurta apie 1850 m. – tai rečiau sutinkamas Nukryžiuotojo Kristaus atvaizdas, kuriame akcentuojama ne kančia, bet susimąstymas. Bažnyčioje išlikęs nežinomo autoriaus XIX a. Šv. Kazimiero relikvijorius, sumontuotas iš kelių liturginių reikmenų. Taip pat išlikę to meto nežinomų autorių arnotai, iš šilkinių, medvilninių ir metalinių siūlų.

Gižų šventoriaus kryžių autorius nežinomas. XIX a. Geležis. H 60 ir 40. Kryžiai nukalti šio krašto kalvių, vainikuoja bažnyčios šventoriaus rytinių vartų stulpus. Jie įtaisyti, čia matyt, 1934 metais, mūrijant naująją šventoriaus tvorą. Beveik identiški, išskyrus pagrindinių kryžmos šakų užbaigimus ir aukštį. Abu priskiriami juostinių tipui. Pietinio kryžiaus matyti ir stiebas, paliktas pirminio geležies strypo formos. Ten, kur strypas platinamas, paverčiant jį juostine kryžmos šaka, pritvirtintas pusmėnulis. Šiaurinis kryžius, per visą stiebo ilgį įleistas į vartų stulpą, kyla tiesiai iš pusmėnulio. Abu kryžiai vertinami kaip senosios Gižų bažnyčios palikimas, ir dėl išraiškingos kompozicijos, silueto, puošybos grožio. Kryžius su įrašu "Misijų atminimui 1940 IV 2". Pastatytas Antano Sabaliausko misijoms atminti Gižų Šv. Antano Paduviečio bažnyčios šventoriuje.