Bažnyčios istorija nukelia į 1765 m., kuomet Upytės seniūnas Pranciškus Grincevičius pastatė bažnyčią. Ji buvo Veliuonos filija. 1794 m. įkurta parapija. 1813 m. į bažnyčią trenkus žaibui, ji sudegė. Julijonas Grincevičius 1814 m. pastatė dabartinę medinę bažnyčią. Ją 1822 m. konsekravo pavyskupis Augustinas Polikarpas Marcejevskis. 1907–1909 m. veikė "Žiburio" draugijos skyrius, turėjęs biblioteką. Bažnyčia, varpinė ir klebonija yra valstybės saugomi objektai. Statinys liaudies architektūros formų, stačiakampio plano, su 2 šoniniais priestatais, apside ir 3 bokšteliais. Vidus 3 navų, atskirtų kolonomis. Šventorius aptvertas metaline tvora. Jame stovi medinė 3 aukštų varpinė, yra kapinės. Bažnyčioje yra vertingas Mykolo Elvyro Andriolio paveikslas "Marija su kūdikiu".