Gražus dviaukštis pastatas netoli marijonų vienuolyno iškilo 1927 m. Idėja statyti naują spaustuvės pastatą kilo kuomet intensyvia leidyba užsiėmę vienuoliai jautė poreikį turėti atskiras erdvesnes patalpas, kurios būtų pritaikytos tokiai veiklai. Marijonų spaustuvės planą nubraižė tuometinis Marijampolės inžinierius, technologas A. Trečiokas. Šį projektą turėjo patvirtinti Finansų ministerija bei Prekybos departamentas, kadangi spaustuvė privalėjo atitikti tokio tipo pastatui keliamus reikalavimus ir normatyvus. Čia įsikūrė marijonų puoselėjama ir didelį knygų fondą turėjusi biblioteka, knygrišykla, periodinių leidinių redakcijos ir spaustuvė.

Spaudos srityje marijonai nuveikė labai daug: jie rūpinosi visų parapijiečių švietimu ir sielovada, todėl savo spaustuvėje leido savaitraštinį laikraštį "Šaltinis", kuris pasiekė net 6 000 egzempliorių tiražą. "Šaltinį" redagavo kunigai V. Mažonas, K. Matulaitis, K. Čibiras, J. Žilinskas ir kt. Taip pat buvo leidžiamas priedas ūkininkams "Artojas" ir vaikams skirtas leidinys "Šaltinėlis". Marijonų spaustuvėje buvo leidžiama daug religinio turinio leidinių, brošiūrų, žurnalų: "Šventųjų bendravimas", "Marijampolės parapija", "Nauji žygiai į misijas", "Naujoji vaidilutė" ir kt. Be knygų ir periodikos buvo spausdinamos afišos, programos, mokinių ir kursų pažymėjimai, egzaminų programos, žemėlapiai, bažnytinių apeigų tvarka, paveiksliukai, organizacijų veikimo planai, laiškų rašymo blankai, pašto perlaidų kvitai. Su marijonais bendradarbiavo gerai žinomi to meto lietuvių poetai: J. Augustaitytė-Vaičiūnienė, B. Brazdžionis, M. Grigonis, J. Kuzmickis, V Mykolaitis-Putinas ir kt.

Marijonų vienuolyno biblioteka, įkurta pal. J. Matulaičio ir kunigo J. Kriščiukaičio iniciatyva, tarpukariu buvo viena didžiausių Lietuvoje (apie 50 000 įvairaus pobūdžio knygų). Bibliotekoje buvo gausu autentiškų leidinių, kuriuos kunigas J. Kriščiukaitis išrankiojo iš visos Lietuvos knygynų ir antikvariatų. 1940 m. okupavus Lietuvą spaustuvė buvo uždaryta, o knygų fondas sunaikintas. Į vienuolių rankas šis pastatas sugrįžo Lietuvai atgavus nepriklausomybę.

Įspūdingos išvaizdos statinys ne itin pasikeitė nuo jo pastatymo dienos. Išliko net fasadų architektūrinės detalės: vertikalios reljefinės traukos, langų apvadai, tarpaukštinis ir pastogės karnizas, polanginiai karnizėliai. Šiuo metu restauruotame marijonų spaustuvės pastate įkurtas Palaimintojo Jurgio Matulaičio piligrimų centas, retų spaudinių fondą turinti biblioteka ir svečių namai "Domus Beati".