Važiuojant Via Baltica greitkeliu, netoli nuo sankryžos Paikiškių kaime, už madaug dviejų kilometrų pietvakarių kryptimi, matyti Sūduvos kraštovaizdžiui nebūdingas plytų ir akmenų statinys, primenantis pilį. Nors pilies čia niekada ir nebuvo, tačiau norėtųsi daugiau papasakoti apie šią gana romantišką ir paslaptingą vietovę, sudominančią ne vieną pravažiuojantį. Jau 1744 m. Lankeliškių parapijos sąrašuose minimas Tabariškių dvaras, dabar esantis 8 kilometrai į pietvakarius nuo Marijampolės. 1784 m. dvarą, apribotą Balsės ir Paikio upelių, valdė LDK didikas Pilchovskis (vardas nenurodomas). Atrodo, kad čia minimas vokiečių kilmės lenkų bajoras Janas Biberšteinas - Pilchovskis (g. 1720 m.). Šiame dokumente aprašomas ir malūnas, kurio girnas suko jaučiai.

1903 m. dvaro savininku nurodomas Artūras Mrongovijus, Antano sūnus. Žemės būta nedaug - 439 margai. Negalėjo pasigirti ir laikomais gyvuliais: 40 - arklių, 44 - stambūs gyvuliai ir 3 smulkūs gyvuliai. 1909 m. žemės padaugėjo iki 524 margų, kuriuose dirbo 20 samdomų darbininkų; laikė 34 arklius ir 17 stambių gyvulių. 1911 m. bažnytiniuose dokumentuose pasakyta, kad yra tik Tabariškių dvaras, bet aplink jį neegzistuoja tokio paties pavadinimo kaimas. Iki žemės reformos dvaras turėjo 314 ha. Išdalinus dvaro žemes buvo įkurtas Žydronių kaimas.

Tarpukariu dvarą valdė Motuzai. Viena iš Motuzaičių (ar labai panaši kitokia pavardė) dukterų ištekėjo už Bungardos, kuris realiai perėmė ūkio tvarkymą. Dabar netoli stovėjusių rūmų yra apleistas parkas su tvenkiniais; jo pietinėje pusėje, piktžolių džiunglėse, galima apčiuopti pagrindinių rūmų pamatinius akmenis. Šis dviaukštis mūrinis pastatas dėl avarinės būklės buvo nugriautas XX a. 6 dešimtmetyje. Pokariu veikė Raudonosios armijos kariškių ligoninė - operacinė. Vėliau parke vykdavo gegužinės, o svirne - šokiai. Apie 1990 m. statinį administravo elektros tinklų įstaiga. Išlikęs tik svirno pastatas, kurį per pastaruosius penkerius metus baigia "išrengti" negeri žmonės. Iš šiaurės pusės, netoli nuo dvaro parko, auga vadinamoji Penčylos giraitė. Žydronių kaimo evangelikų liuteronų kapinaitėse buvo palaidoti kai kurie vokiečių tautybės dvaro savininkai ir ūkvedžiai. Vidgirių gyvenvietėje yra Tabariškių gatvė, vedanti į dvarvietę, užimančią 5,5 ha. Tai ir viskas, kas liko iš dvarvietės, kurioje, 1990 m. atkuriant Lietuvos valstybę, dar stovėjo puikios būklės svirnas.