Pažėrų kaime stovi dvi Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios – senoji ir naujoji. Šių bažnyčių istorija apima ilgesnį nei 200 metų laikotarpį ir glaudžiai susijusi su paties Pažėrų kaimo istorija. Bažnyčios nutolusios viena nuo kitos apie 330 m. Senojoje bažnyčioje (ji dar vadinama "žiemine") tikintieji renkasi šaltuoju metų laiku. Apie 1782 m. Pažėruose pastatyta pirmoji, o po kelių metų kapinėse pastatyta antroji didesnė koplyčia, kuri savo forma priminė tradicinį gyvenamajį namą. Pirmojo parapijos klebono Jurgio Baltrušaičio rūpesčiu (mirė 1920 m., palaidotas šventoriuje) 1910 m. koplyčia dvigubai padidinta, pristatyta zakristija, įkurta parapija. Bažnyčia buvo remontuota ir tobulinta ne kartą, dėl to ilgainiui susiformavo statinys su keturiais skirtingo aukščio tūriais. Šventoriuje – senosios kapinės. Šalia bažnyčios – špitolė, kur pokario laikais gyveno ir parapijiečių sielovada rūpinosi kunigai: L.Lešinskas, P.Valatka, P.Tavoraitis, L.Matiukas ir V.Tėvelis. Šiuo metu špitolės viename dideliame, erdviame kambaryje klebono kun. K.Skučo dėka įrengta šarvojimo salė.