Nacių okupacijos pradžioje suimtieji žydų vyrai ir sovietiniai aktyvistai buvo uždaryti buvusio Raudondvario dvaro patalpose (apie 300 žydų vyrų ir apie 20 lietuvių). 1941 m. liepos viduryje (apie liepos 10 d.) iš Kybartų į Virbalį sunkvežimiu atvažiavo būrys vokiečių karininkų ir kareivių. Jie organizavo ir vykdė Raudondvaryje laikomų žmonių žudynes. Žudynių vieta buvo apie 400 metrų nuo dvaro, pievoje; ten dar prieš karą buvo iškastas prieštankinis griovys. Prie griovio pasmerkuosius vokiečiai varė dviem grupėmis. Praėjus porai savaičių (apie liepos 29 d.) Virbalyje buvo įvykdyta antroji žudynių akcija. Vėl buvo šaudomi žydų vyrai ir sovietiniai aktyvistai lietuviai. Netoli griovio atvarytieji žmonės buvo nurengiami ir suguldomi ant žemės. Po to grupelėmis vedami, suvaromi į griovį ir šaudomi nuo krašto. Iš viso buvo nužudyta apie 100 žmonių. Po žydų vyrų sušaudymo Virbalio žydės buvo suvarytos į getą. Kybartų moterys taip pat buvo laikomos laikinajame gete, kol 1941 m. rudenį buvo nugabentos į Raudondvario dvarą. Iš viso iš Kybartų buvo atgabenta apie 250 moterų ir vaikų. Šaudymas vyko tame pačiame prieštankiniame griovyje.