Didingas, net 11 išlikusių pastatų jungiantis Zyplių dvaro ansamblis atveria duris kultūros ištroškusiems svečiams. Balzaminių tuopų ir kitų retų medžių alėjomis apsupti rūmai dažnai šurmuliuoja nuo ankstyvo ryto: meno mylėtojai traukia apžiūrėti čia veikiančių parodų, keramikos dirbtuvėse prie ant žiestuvo žiedžiamų puodų būriuojasi smalsuoliai, vynuogyne vyndarių Ramaškevičių šeima dalinasi keturių giminės kartų sukauptomis vyndarystės paslaptimis. Šis dvaras – vienas lankomiausių objektų Šakių rajone, jau seniai yra tapęs šio krašto kultūros židiniu. Argi ne smalsu, kaip viskas prasidėjo?

Zyplių dvaro istorija užsimezgė, kai imperatorius Napoleonas savo adjutantui, paskutiniojo Lenkijos ir Lietuvos valstybės karaliaus Stanislovo Poniatovskio sūnėnui, kunigaikščiui Juozapui Poniatovskiui padovanojo Senuosius Zyplius. Kunigaikščiui mirus, visą turtą perėmė jo sesuo Marija Teresė Tiškevičienė. Tačiau Zypliai taip ir nesulaukė naujosios šeimininkės – ši gyveno Paryžiuje. Pritrūkusi pinigų, M. T. Tiškevičienė Zyplius pardavė Polocko gubernijos dvarininkui Jonui Bartkovskiui. Jis toliau nuo Lukšių, Palankių kaime, pastatė įspūdingus rūmus ir šiems prigijo Naujųjų Zyplių vardas. Dvarininkui mirus, turtas atiteko jo podukrai Joanai Wolfers-Kučinskienei. Naujoji rūmų šeimininkė taip pat nesivargino dažniau aplankyti Zyplių. Čia ji buvo užsukusi tik du kartus.

Galiausiai Naujieji Zypliai atiteko grafui Tomui Potockiui. Naujasis savininkas dvare pasidarbavo iš peties – miško tipo parkas palengva pakeistas – sukurta vakarinė parko dalis, suformuotos romantiškos alėjos, iškasti tvenkiniai, vienas net su sala, prisodinta retų rūšių medžių, puoselėjami rožynai. Po didžiulio gaisro naujai pastatyti iki šių dienų išlikę raudonų plytų ūkiniai pastatai, prie rūmų pristatyti dviaukščiai korpusai.

Tomo Potockio valdomas dvaras prisipildė kultūros ir meno – net pats grafas mėgo tapyti, rašė dramos kūrinius, buvo neabejingas lietuvybei ir net ją skatino: išmoko lietuvių kalbą, drauge su žmona Pelagija Zyplių dvare rengė lietuviškus vakarus. Tik Tomo Potockio dėka skulptorius Vincas Grybas susiejo savo gyvenimą su menu. Pastebėjęs vaiko talentą, grafas nusiuntė jaunuolį meno paslapčių mokytis į Varšuvą.

XX a. Zyplių dvaro šeimininkai keitėsi – čia buvo įsikūrusi kunigų seminarija, žemės ūkio mokykla, ligoninė ir netgi kolūkio kontora. Neišvengta ir labai liūdnų laikų – dvaras iro, langai byrėjo, kiuro stogas ir pleišėjo sienos. Pagaliau Lukšių seniūno, menininko Vido Cikanos iniciatyva Zyplių dvaras atgimė ir vėl laukia svečių.

Buvusiose arklidėse, svirne ir kairiojoje oficinoje rengiamos meno kūrinių ekspozicijos bei tautodailininkų darbų parodos, o vežiminės pastate įsikūrusiame Zanavykų muziejuje svečiai mokosi tradicinių amatų. Viliojantys kvapai kviečia į restauruotą dvaro virtuvę, kurioje laukia dvariški restorano "Kuchmistrai" patiekalai. Muzikos garsais aplinką pripildo kasmet čia vykstantys Pažaislio muzikos festivalio ir muzikos festivalio "Beatričės vasaros" koncertai, tradicinė kapelų šventė "Vasarą palydint". Zyplių dvaras neįsivaizduojamas be tradicinio tautodailininkų plenero "Zyplių žiogai" ir keramikų šventės-mugės "Pirksiu molio puodynėlę". Smagų šurmulį čia kasmet kuria tūkstančiai turistų. Gera žinoti, kad dvaras visuomet bus kupinas šurmulio ir suburs meną bei Lietuvą mylinčius žmones.