Nemuno juostos mėlynumas neįtikėtinai ryškus, o upės kranto tolyje mirganti kaimų panorama – lyg ant delno. Stovint ant penkių stačiašlaičių Sudargo piliakalnių komplekso viršūnių, iš po žemės kojas apsiveja gilios istorijos šaknys. Palei upės tėkmę išdidžiai stūksantys Balnakalnio, Žydkapių, Bevardžio, Pilaitės ir Vorpilio piliakalniai savo istorija ir grožiu nenusileidžia didžiajam broliui – Kernavės piliakalnių kompleksui. Tokių kompleksų Lietuvoje vos keli – Kernavės, Medvėgalio ir Sudargo. Pastarasis taip pat buvo tarp stipriausių krašto gynybos centrų kovose su kryžiuočiais! Užlipus ant Bevardžio karūnos pasitinka akmeninis "Sudargo pilies gynėjų atminimui” skirtas paminklas, menantis skausmingą tragediją. Jis iškilo 2007 m. minint 690-ąsias Sudargo pilies žlugimo metines. Palieti vėsų akmenį rankomis ir pajunti senovės lietuvių kovotojų ryžtą, ištvermę ir drąsą.

O ši buvo išties didi. Būrį mylimą kraštą apginti pasiryžusių lietuvių į mūšius vedė garsus Žemaičių karvedys Sudargas. Bebaimis karžygys kartu su karvedžiais Manstu, Surminu ir Mažonu vadovavo didžiųjų kunigaikščių Vytenio ir Gedimino pulkams bei sėkmingai žygiavo į kryžiuočių žemes ir niokojo jų įtvirtinimus. Deja, 1317 m. birželio 24 d. vykusio antpuolio metu kryžiuočiams pasipriešinti nebepavyko. Jie amžiams nuo Sudargo piliakalnių paviršiaus nušlavė ir Sudargo pilį, ir visus pilies kompleksui priklaususius statinius bei sunaikino gyvenvietę. Spėjama, kad kova pasiglemžė ir narsųjį karvedį Sudargą, nes po mūšio jo gyvo niekas jau nematė. Mūšio sukaktį paminėti ir vietovės gyvybingumą patvirtinti dabar kasmet ant piliakalnių susirenka ne tik visas miestelis, kurio pavadinimas ir kilo nuo žymiojo karžygio Sudargo, bet visas šis kraštas ir visa Lietuva. Ši šventė tapo ne tik tarpregionine, o ir tarptautine.

Sudargo miestelis mena ir kitą Lietuvai itin reikšmingą istorinį laikotarpį. Nuo 1873 m. čia apsigyveno ir Sudargo klebonu buvo paskirtas, vyskupo Motiejaus Valančiaus įšventintas kunigas Martynas Sederevičius. Miestelis leido atsiskleisti kunigo, kovotojo už lietuvybės išsaugojimą, talentui. Čia, remiamas patriotiškai nusiteikusios konfesinės ir pilietinės visuomenės, M. Sederevičius parengė ir išleido apie 30 knygelių bei maldaknygių, įkūrė religinės literatūros platinimo organizaciją, kurios nariai ir pats klebonas gabeno knygas iš Prūsijos į Lietuvą ir platino jas Suvalkijoje, Žemaitijoje, net ir už Lietuvos ribų. Dvasininkas, vadintas Knygnešių tėvu, pats naktimis važinėdavo vežimu po tolimiausias parapijas ir skleisdavo lietuvišką žodį. Jo garbei Sudargo mokykla, 2004 m. minint lietuviškos spaudos atgavimo šimtmetį, buvo pervadinta Martyno Sederevičiaus vardu. Piliakalniuose galima atrasti kasdienio gyvenimo atspindžių ir kovų reliktų. Tai buvo ir yra šalia esančių gyvenviečių gyvenimo dalis. Piliakalnis, kaip istorinis dienoraštis, iki dabar kaupia užrašus apie jį supančią kasdienybę. Tik panorėkime juos perskaityti. O dabar pažiūrėkime į horizontą ir gražiuosius Nemuno vingio peizažus. Sudargas čia apsilankiusiems sužadins ne vieną pajautą. Jis savo praeities reliktais bylos apie senųjų mūsų krašto praeities amžių didybę, apie neužmirštamus knygnešių gadynės pavojus, ir išskirtiniu savo gamtos grožiu kiekvienam suteiks dvasinę atgaivą ir pasididžiavimą.