Anykščių regioninis parkas neįsivaizduojamas be poeto Antano Baranausko apdainuoto Anykščių šilelio su Puntuko akmeniu. Tai amžinas paminklas didvyriams, Atlanto nugalėtojams Steponui Dariui ir Stasiui Girėnui. Parke stūkso rašytojo Jono Biliūno "Laimės žiburys", kviečiantis užkopti visus, trokštančius nors trupinėlio laimės.

Kraštovaizdžio įvairovę sukuria Šventosios upės slėnis su senvagėmis, Kurklių erozinis cirkas, Anykštos ir Virintos senslėniai. Didelė kraštovaizdžio įvairovė sudaro sąlygas įvairiausiems augalams ir gyvūnams tarpti. Regioninis parkas garsėja plačialapių ir mišriaisiais miškais. Anykščių šilelyje prieglobstį rado Lietuvoje itin reta rūšis – miškinė plikaplaiskė. Jos populiacija bene gausiausia ir gyvybingiausia šalyje.

Vaizdingiausias parke – Rubikių ežeras, protakomis susijungęs su Dusyno, Limino ir Mūšėjaus ežerais. Didžiausia ežero puošmena – 16 salų. Dešiniajame Šventosios krante netoli Ilgio ežero tyvuliuoja 0,7 ha ploto šaltiniuotas Karalienės liūnas. Tik čia Lietuvoje upių ir upelių slėnių atodangose galima pamatyti Anykščių kraštui būdingą kvarcinį smėlį. Anykščiai garsūs vieninteliu Lietuvoje Niūronių kaime įsikūrusiu Arklio muziejumi, kuriame kasmet vyksta tradicinė "Bėk, bėk, žirgeli" šventė. Netoli – Šeimyniškėlių (Vorutos) piliakalnis, kur buvusi menama karaliaus Mindaugo pilis. Viena kultūros paveldo įdomybių – kelionė šimtamečiu siauruoju geležinkeliu, degustuojant Anykščių vyną.