trip.lt
ŽEMĖLAPIS
Paieška
Prisijungti
Aukštaitija
Aukštaitija
1
Foto
© Ingrida Sarkanaitė
1
0 atsiliepimų
Pirmą kartą Aukštaitijos vardas paminėtas Petro Dusburgiečio Prūsijos žemės kronikoje kalbant apie 1294 m. įvykius. Jis ne kartą iškyla XIV a. šaltiniuose. Pavyzdžiui, 1323 m. Aukštaitiją mini Didžiojo kunigaikščio Gedimino kanceliarija: Aukštaitija suvokiama kaip viena iš dviejų pagrindinių Lietuvos sudedamųjų dalių (šalia Žemaičių). 1420 metais Aukštaitijos sąvoka vartojama Vytauto laiške, kur paaiškinta jos reikšmė: tai žemė, kuri yra aukščiau nei Žemaičių.

Dėl Aukštaitijos centro vardo nuo seno konkuruoja du miestai – Utena ir Panevėžys. Utena pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėta 1261 m., nuo XIV a. buvo administraciniu valsčiaus centru. Šis miestas pasižymi stipria aukštaitiška savimone. Panevėžys pirmąkart paminėtas beveik 250 metų vėliau (1503 m.), administraciniu centru tapo XVI a. Būdamas patogioje geografinėje padėtyje, Panevėžys yra vienas didžiausių Šiaurės Lietuvos miestų, ekonominiu, kultūriniu bei švietimo požiūriu turintis regiono centro reikšmę.

Vaizdingiausiomis vietovėmis garsėja regiono rytai – čia nuo Zarasų pro Ignaliną ir Molėtus iki Dubingių nusidriekęs didysis ežerynas su gausybe vaizdingų ežerų. Ledynmečio palikimas – Aukštaičių aukštuma su įspūdingomis kalvomis, protėvių įrengtais piliakalniais ir šventkalniais, legendine Labanoro giria ir kitais miškais, seniausiu Lietuvoje Stelmužės ąžuolu. Vakarų aukštaičių plynaukštę kerta vaizdingoji Šventosios upė, tekanti pro Anykščių šilelį, Puntuko riedulį ir Andrioniškio miškus. Nuo Kauno iki Panevėžio tęsiasi Nevėžio lygumos platybės, šiaurėje pereinančios į Mūšos–Nemunėlio lygumą, dar toliau – į Žemgalės lygumą, kurias dėl derlingiausių žemių galima pavadinti Lietuvos aruodu. Šiauriniame regiono pakraštyje – palatvėje – atsidengia dolomito klodai, gipso telkinius tirpdęs vanduo kuria vis naujas karstines įgriuvas Pasvalio–Biržų krašte. Vakarų Aukštaitijos (esančios Vidurio Lietuvoje) kraštovaizdį paįvairina Žaliosios ir Biržų girios, kiti miškai ir giraitės.
© Etninės kultūros globos taryba
Lankytinos vietos
3052
Maistas
905
Nakvynė
694
4556
Žemėlapis
A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejus (Velnių muziejus)
4.5
Teminiai muziejai
Memorialiniai muziejai
A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejus (Velnių muziejus)
Istorinė Prezidentūra
3.5
Istorijos muziejai
Architektūra
Istorinė Prezidentūra
Kauno IX forto muziejus
4.1
Istorijos muziejai
Kauno IX forto muziejus
Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus
4.0
Gamtos muziejai
Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus
Kauno technikos muziejus
Technikos muziejai
Kauno technikos muziejus
Kiemo galerija
4.7
Gatvės menas
Kiemo galerija
Lietuvos Etnokosmologijos muziejus
4.8
Mokslo muziejai
Lietuvos Etnokosmologijos muziejus
Lietuvos banko rūmai
4.0
Tarpukario modernizmas
Lietuvos banko rūmai
Lietuvos sporto muziejus
3.0
Teminiai muziejai
Lietuvos sporto muziejus
Lietuvos švietimo muziejus
3.3
Istorijos muziejai
Lietuvos švietimo muziejus
M. K. Čiurlionio dailės muziejus
4.3
Meno muziejai
M. K. Čiurlionio dailės muziejus
Medžių lajų tako apžvalgos bokštas
4.2
Apžvalgos bokštai
Medžių lajų tako apžvalgos bokštas
Mikierių atodanga
3.5
Apžvalgos vietos
Mikierių atodanga
Miko ir Kipro Petrauskų muziejus
Memorialiniai muziejai
Miko ir Kipro Petrauskų muziejus
Molėtų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia
3.8
Katalikų bažnyčios
Molėtų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia
Loading...

NAKVYNĖ VIETOVĖJĖ AUKŠTAITIJA

trip.lt
Susikurk savo kelionę
Apie
©2024 trip.lt
Slapukų nustatymaiPrivatumo politika
PradžiaŽemėlapisMaršrutaiKryptys