trip.lt
ŽEMĖLAPIS
Paieška
Prisijungti
Aukštaitija
Aukštaitija
1
Foto
© Ingrida Sarkanaitė
1
0 atsiliepimų
Pirmą kartą Aukštaitijos vardas paminėtas Petro Dusburgiečio Prūsijos žemės kronikoje kalbant apie 1294 m. įvykius. Jis ne kartą iškyla XIV a. šaltiniuose. Pavyzdžiui, 1323 m. Aukštaitiją mini Didžiojo kunigaikščio Gedimino kanceliarija: Aukštaitija suvokiama kaip viena iš dviejų pagrindinių Lietuvos sudedamųjų dalių (šalia Žemaičių). 1420 metais Aukštaitijos sąvoka vartojama Vytauto laiške, kur paaiškinta jos reikšmė: tai žemė, kuri yra aukščiau nei Žemaičių.

Dėl Aukštaitijos centro vardo nuo seno konkuruoja du miestai – Utena ir Panevėžys. Utena pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėta 1261 m., nuo XIV a. buvo administraciniu valsčiaus centru. Šis miestas pasižymi stipria aukštaitiška savimone. Panevėžys pirmąkart paminėtas beveik 250 metų vėliau (1503 m.), administraciniu centru tapo XVI a. Būdamas patogioje geografinėje padėtyje, Panevėžys yra vienas didžiausių Šiaurės Lietuvos miestų, ekonominiu, kultūriniu bei švietimo požiūriu turintis regiono centro reikšmę.

Vaizdingiausiomis vietovėmis garsėja regiono rytai – čia nuo Zarasų pro Ignaliną ir Molėtus iki Dubingių nusidriekęs didysis ežerynas su gausybe vaizdingų ežerų. Ledynmečio palikimas – Aukštaičių aukštuma su įspūdingomis kalvomis, protėvių įrengtais piliakalniais ir šventkalniais, legendine Labanoro giria ir kitais miškais, seniausiu Lietuvoje Stelmužės ąžuolu. Vakarų aukštaičių plynaukštę kerta vaizdingoji Šventosios upė, tekanti pro Anykščių šilelį, Puntuko riedulį ir Andrioniškio miškus. Nuo Kauno iki Panevėžio tęsiasi Nevėžio lygumos platybės, šiaurėje pereinančios į Mūšos–Nemunėlio lygumą, dar toliau – į Žemgalės lygumą, kurias dėl derlingiausių žemių galima pavadinti Lietuvos aruodu. Šiauriniame regiono pakraštyje – palatvėje – atsidengia dolomito klodai, gipso telkinius tirpdęs vanduo kuria vis naujas karstines įgriuvas Pasvalio–Biržų krašte. Vakarų Aukštaitijos (esančios Vidurio Lietuvoje) kraštovaizdį paįvairina Žaliosios ir Biržų girios, kiti miškai ir giraitės.
© Etninės kultūros globos taryba
Lankytinos vietos
2679
Maistas
885
Nakvynė
941
4431
Žiūrėti žemėlapyje
Etnokosmologijos muziejaus apžvalgos aikštelė
4.7
Apžvalgos vietos
Etnokosmologijos muziejaus apžvalgos aikštelė
Ignalinos krašto muziejus
3.8
Kraštotyros muziejai
Ignalinos krašto muziejus
Istorinė Prezidentūra
2.0
Istorijos muziejai
Istorinė Prezidentūra
Kauno IX forto muziejus
4.0
Istorijos muziejai
Kauno IX forto muziejus
Kauno Šv. Gertrūdos bažnyčia
4.3
Bažnyčios
Kauno Šv. Gertrūdos bažnyčia
Kavarsko Šv. Jono šaltinis
3.5
Šaltiniai
Kavarsko Šv. Jono šaltinis
Kernavės piliakalniai
4.3
Piliakalniai
Kernavės piliakalniai
Kiemo galerija
4.6
Gatvės menas
Kiemo galerija
Kirkilų apžvalgos bokštas
4.5
Apžvalgos bokštai
Kirkilų apžvalgos bokštas
Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bazilika
4.5
Bažnyčios
Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bazilika
Kryžių kalnas
4.4
1
Sakralinės vietos
Kryžių kalnas
Kėdainių Stiklių namai
4.4
Architektūra
Kėdainių Stiklių namai
Kėdainių aukso amžiaus sapnas
3.7
Gatvės menas
Kėdainių aukso amžiaus sapnas
LRT piešinys
4.0
Gatvės menas
LRT piešinys
Ladakalnis
3.0
Apžvalgos vietos
Ladakalnis
Lietuvos banko rūmai
4.2
Tarpukario modernizmas
Lietuvos banko rūmai
Loading...

NAKVYNĖ VIETOVĖJĖ AUKŠTAITIJA

trip.lt
Susikurk savo kelionę
Apie
©2023 trip.lt
Slapukų nustatymaiPrivatumo politika
PradžiaŽemėlapisMaršrutaiKryptys