trip.lt
ŽEMĖLAPIS
Paieška
Prisijungti
Aukštaitija
Aukštaitija
1
Foto
© Ingrida Sarkanaitė
1
0 atsiliepimų
Pirmą kartą Aukštaitijos vardas paminėtas Petro Dusburgiečio Prūsijos žemės kronikoje kalbant apie 1294 m. įvykius. Jis ne kartą iškyla XIV a. šaltiniuose. Pavyzdžiui, 1323 m. Aukštaitiją mini Didžiojo kunigaikščio Gedimino kanceliarija: Aukštaitija suvokiama kaip viena iš dviejų pagrindinių Lietuvos sudedamųjų dalių (šalia Žemaičių). 1420 metais Aukštaitijos sąvoka vartojama Vytauto laiške, kur paaiškinta jos reikšmė: tai žemė, kuri yra aukščiau nei Žemaičių.

Dėl Aukštaitijos centro vardo nuo seno konkuruoja du miestai – Utena ir Panevėžys. Utena pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėta 1261 m., nuo XIV a. buvo administraciniu valsčiaus centru. Šis miestas pasižymi stipria aukštaitiška savimone. Panevėžys pirmąkart paminėtas beveik 250 metų vėliau (1503 m.), administraciniu centru tapo XVI a. Būdamas patogioje geografinėje padėtyje, Panevėžys yra vienas didžiausių Šiaurės Lietuvos miestų, ekonominiu, kultūriniu bei švietimo požiūriu turintis regiono centro reikšmę.

Vaizdingiausiomis vietovėmis garsėja regiono rytai – čia nuo Zarasų pro Ignaliną ir Molėtus iki Dubingių nusidriekęs didysis ežerynas su gausybe vaizdingų ežerų. Ledynmečio palikimas – Aukštaičių aukštuma su įspūdingomis kalvomis, protėvių įrengtais piliakalniais ir šventkalniais, legendine Labanoro giria ir kitais miškais, seniausiu Lietuvoje Stelmužės ąžuolu. Vakarų aukštaičių plynaukštę kerta vaizdingoji Šventosios upė, tekanti pro Anykščių šilelį, Puntuko riedulį ir Andrioniškio miškus. Nuo Kauno iki Panevėžio tęsiasi Nevėžio lygumos platybės, šiaurėje pereinančios į Mūšos–Nemunėlio lygumą, dar toliau – į Žemgalės lygumą, kurias dėl derlingiausių žemių galima pavadinti Lietuvos aruodu. Šiauriniame regiono pakraštyje – palatvėje – atsidengia dolomito klodai, gipso telkinius tirpdęs vanduo kuria vis naujas karstines įgriuvas Pasvalio–Biržų krašte. Vakarų Aukštaitijos (esančios Vidurio Lietuvoje) kraštovaizdį paįvairina Žaliosios ir Biržų girios, kiti miškai ir giraitės.
© Etninės kultūros globos taryba
Lankytinos vietos
3073
Maistas
905
Nakvynė
697
4577
Žemėlapis
Alantos dvaras
4.5
1
Dvarai
Alantos dvaras
Andruškonių atodanga
5.0
Atodangos
Apžvalgos vietos
Andruškonių atodanga
Anykščių siauruko muziejus
4.4
Technikos muziejai
Anykščių siauruko muziejus
Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia
4.3
Katalikų bažnyčios
Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia
Arklio muziejus
4.2
Teminiai muziejai
Arklio muziejus
Astravo dvaras
3.8
Dvarai
Astravo dvaras
Aukštaitijos nacionalinio parko lankytojų centras
3.8
Parkų lankytojų centrai
Aukštaitijos nacionalinio parko lankytojų centras
Aukštupėnų (Kupiškio) piliakalnis
4.3
Piliakalniai
Aukštupėnų (Kupiškio) piliakalnis
Baisogalos dvaras
3.5
Dvarai
Baisogalos dvaras
Bakainių piliakalnis
4.5
Piliakalniai
Bakainių piliakalnis
Baltojo kalno apžvalgos aikštelė
4.7
Apžvalgos vietos
Baltojo kalno apžvalgos aikštelė
Bijeikių (Rubikių) apžvalgos bokštas
4.1
Apžvalgos bokštai
Bijeikių (Rubikių) apžvalgos bokštas
Biržų evangelikų reformatų bažnyčia
4.0
Reformatų bažnyčios
Biržų evangelikų reformatų bažnyčia
Biržų krašto muziejus Sėla
5.0
Kraštotyros muziejai
Biržų krašto muziejus Sėla
Biržų pilis
4.4
Pilys
Biržų pilis
Biržų siaurojo geležinkelio kompleksas
2.0
Technikos paveldas
Biržų siaurojo geležinkelio kompleksas
Bradesių ąžuolas
Botaniniai objektai
Bradesių ąžuolas
Loading...

NAKVYNĖ VIETOVĖJĖ AUKŠTAITIJA

trip.lt
Susikurk savo kelionę
Apie
©2025 trip.lt
Slapukų nustatymaiPrivatumo politika
PradžiaŽemėlapisMaršrutaiKryptys