Akmenės akmuo su koplytėle - respublikinės reikšmės geologijos ir archeologijos paminklas, kitaip dar vadinamas Koplytėlės akmeniu. Riedulys netaisyklingos formos ir nelygaus kauburiuoto paviršiaus, kurio ilgis – 4,6 m, plotis – 4,48 m, aukštis – 2,43 m, o bendras perimetras siekia 16,14 m.

Ant akmens stovi medinė koplytėlė. Akmuo apipintas legendomis. Žmonių pasakojimu, Didysis Akmenės akmuo turi stebuklingų galių. Pasakojama, jog senais laikais ant jo kūrendavo šventąją ugnį. Šnekama, kad po akmeniu paslėpti dideli lobiai, kurių beieškodami žmonės ir nuskėlė didelę dalį riedulio. Tikėta, jog šalia tekančio Sandravos upelio vanduo turįs stebuklingų galių, gydantis ligas. Sergantieji gerdavo jo vandenį, šlakstydavo juo savo žaizdas. Tikėdami stebuklinga jo galia, žmonės keliais eidavo aplink akmenį, glausdavo skaudamas vietas, prašydavo sveikatos, užtarimo ir paguodos. Tikima, kad maldos prie šio akmens padėjusios pasveikti beviltiškai sergančiai moteriai.

Pagal padavimus, ant akmens buvo aukojama. 1808 m. dvarininkės Kontrimienės rūpesčiu aukščiausioje akmens vietoje buvo įrengta, vėliau kelis kartus atnaujinta, medinė koplytėlė su šv. Elžbietos statula, vėliau - kitų šventųjų statulėlėmis. Iš koplytėlėje suaukotų pinigų buvo išlaikoma prieglauda. Iki XXa. ketvirtojo dešimtmečio Akmenės akmuo buvo gausiai lankomas, prie koplytėlės meldžiamasi, daromi apžadai, aukojama pinigų.

2013 - 2014 m. koplytėlė buvo restauruota Šiaulių Aušros muziejaus restauracijos centre, 2014 m. rugpjūčio 9 d. grąžinta į savo vietą ant akmens. Atšventinimo apeigas vedė Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Viduje pastatyta medžio drožėjo Jono Dzviegos sukurta Šv. Elžbietos statulėlė.