trip.lt
ŽEMĖLAPIS
Paieška
Prisijungti
Žemaitija
Žemaitija
2
Foto
© Eglė Švedaitė
2
0 atsiliepimų
Žemaičiai pirmą kartą paminėti 1219 m.: Ipatijaus kronikoje, aprašant Haličio–Voluinės didžiųjų kunigaikščių ir Lietuvos taikos sutartį, minimi ir du žemaičių kunigaikščiai Erdvilas (Gerdvilas) ir Vykintas. Žemaitijos vardas iki XX a. pradžios nebuvo paplitęs – šis regionas vadintas Žemaičiais. Vytautas Didysis Žemaičių vardą aiškino tuo, kad tai žemė, esanti geografiniu požiūriu žemiau negu aukštaičių. Kai kurie kalbininkai Žemaitijos vardą kildina iš žodžio „žemė“. Nuo XV a. lotyniškuose ir vokiškuose rašytiniuose šaltiniuose Žemaičių žemė buvo vadinama Samogitia, Samogitiae.

Dabartinė Žemaitijos sostinė – Telšiai. Istoriniai Žemaičių žemės centrai – Medininkai (dabartiniai Varniai), Kražiai, Raseiniai.

Legendomis apipintos Žemaitijos dalys – kalvotoji Žemaitija, senoji Žemaitija, Pakuršė, Paprūsė – ryškiai skiriasi savo gamta ir kraštovaizdžio įžymybėmis. Vaizdingiausi regiono plotai – tarp Telšių ir Šilalės iškylanti kalvotoji Žemaitija su kloniuose tyvuliuojančiais Germanto, Lūksto, Biržulio ir kitais ežerais. Ten aukštesnieji kalnai (Šatrija, Medvėgalis, Girgždūtė, Padievaitis ir kiti) jau senovėje buvo tapę šventkalniais ar piliakalniais. Senovines krašto girias primena Dionizo Poškos išpuoselėti Baubliai – išskobti didžiųjų ąžuolų kamienai.

Senąją Žemaitiją (žemesnių pakilumų plotą tarp Šiaulių ir Raseinių) kerta įspūdingasis Dubysos slėnis. Žemaitijos šiaurėje (Pakuršėje) per žemėjančias derlingas lygumas tarp Gruzdžių ir Skuodo Latvijos link vingiuoja Venta. Žemumoje ties Viekšniais plyti didžioji Kamanų pelkė. Mosėdžio apylinkės garsėja rieduliais, išbarstytais ledynmečio laikotarpiu, iš kurių svarbiausias – Lietuvoje didžiausias Barstyčių akmuo. Susižavėjimą kelia V. Into ir V. Orvido sodybose surinkti akmenys. Vakaruose Pakuršė nuo garsiojo Platelių ežero žemėja pajūrio link, pasiekdama Kretingą ir Baltijos pakrantę tarp Palangos ir Šventosios su Birutės kalnu ir smėlio kopomis. Pietuose nuo Tauragės iki Švėkšnos ir Gargždų besidriekianti Paprūsė nuo Žemaitijos kalvyno palei gausias upes (nuo Mituvos iki Jūros, Minijos, Akmenos) leidžiasi Nemuno ir Kuršių marių link.
© Etninės kultūros globos taryba
Lankytinos vietos
1619
Maistas
549
Nakvynė
927
3059
Žemėlapis
Šeirės gamtos takas
Pažintiniai takai
Paukščių stebėjimo vietos
Šeirės gamtos takas
Šiaulių Saulės laikrodžio aikštė
3.9
Miesto aikštės
Skulptūros
Šiaulių Saulės laikrodžio aikštė
Šiaulių bulvaras
4.2
Bulvarai
Šiaulių bulvaras
Švėkšnos dvaras ir parkas
3.5
Dvarai
Švėkšnos dvaras ir parkas
Žuvininkų (Salduvės) piliakalnis
2.0
Piliakalniai
Žuvininkų (Salduvės) piliakalnis
Akmenos ir Jūros upių santakos apžvalgos bokštas
3.0
Apžvalgos bokštai
Akmenos ir Jūros upių santakos apžvalgos bokštas
Akmenų rūžos pažintinis takas
4.5
Pažintiniai takai
Akmenų rūžos pažintinis takas
Aukštagirės apžvalgos bokštas
3.5
Apžvalgos bokštai
Aukštagirės apžvalgos bokštas
Aštuonračio muziejus
Technikos muziejai
Aštuonračio muziejus
Bijotų dvaras
5.0
Dvarai
Bijotų dvaras
Loading...

NAKVYNĖ VIETOVĖJĖ ŽEMAITIJA

trip.lt
Susikurk savo kelionę
Apie
©2024 trip.lt
Slapukų nustatymaiPrivatumo politika
PradžiaŽemėlapisMaršrutaiKryptys