1732 m. Jonas Mykolas Strutinskas ir jo žmona Rožė Platerytė pradėjo statyti baroko stiliaus dabartinę bažnyčią ir dviejų aukštų mūrinį vienuolyną, kuriame įsikūrė 1734 m. basieji kermelitai. Jis baigtas statyti 1763 m. Pastatyta barokiniame stiliuje. Po bažnyčia ir vienuolyno rūmais yra daug rūsių, kurie net iki šių dienų nėra ištirti. Juose palaidoti vienuoliai ir bažnyčios fundatoriaiStrutinskai, Infliantų kunigaikščiai, kurie be Antalieptės valdė ir Salako dvarą. Antalieptės bažnyčia pastatyta su dviem trijų tarpsnių bokštais. Jos fasadas suskaldytas į tris tarpsnius. Bokšto sienos šiek tiek išsikišusios į priešakį. Tiek bokštus, tiek ir sienas puošia platūs piliastrai. Visi langai turi puslankio arkas. Visos sienos iš lauko nutinkuotos. Vidus erdvus, vienanavė. Turi tris altorius. Didysis altorius papuoštas ornamentais. Kryžminis skliautas remia keturkampes kolonas su ornamentuotais kapiteliais. Kiti du altoriai, kurie stovi navos kampuose, yra dviejų tarpsnių, papuošti statulomis. Bažnyčios gale yra koplyčia, pastatyta, kaip ir bažnyčia, barokiniam stiliuje su bokšteliu, kuris baigiasi kryžiumi. Šventoriaus vartai didingi, su arkomis ir nišomis. 1918 m. pasitraukus vokiečiams bažnyčia sugįžo katalikams. Vienuolyno pastatas mūrinis, dviejų aukštų. Po 1831 m. sukilimo vienuolynas buvo uždarytas. Tik 1893 m. buvo įsteigtas rusų pravoslavų II-tros klasės vienuolynas, kurio žinion parėjo ir bažnyčia. Vienuolyną rėmė rusų valdžia. 1915 m. prasidėjus I-majam pasauliniam karui vienuolės pasitraukė į Rusiją. 1944 m. per II-ąjį pasaulinį karą bažnyčia ir vienuolynas buvo smarkiai apgadinti. Antalieptės Šv. Kryžiaus bažnyčios ir vienuolyno ansamblis yra vertingas ir urbanistiniu požiūriu: vertikalus bažnyčios tūris dominuoja miestelio užstatyme bei praturtina jo panoraminius vaizdus.