Trasa driekiasi per ošiantį pušyną, kuriame vasarą galėsite prisirinkti uogų, rudenį – grybų, žiemą bristi per pusnis, o pavasarį pasitikti grįžtančius paukščius. Ledyno suformuotas kraštovaizdis paįvairina vientisą pušyną. Pasiekus Ganiavos ežerą dešinėje kelio pusėje Milžinkapiai – Giteniškės pilkapynas. Pilkapiai apgaubti įvairiais padavimais ir pasakojimais apie juose palaidotus milžinus. Toks laidojimo būdas buvo paplitęs Rytų Lietuvoje nuo III - IV amžių sandūros iki pat XII a. Šį pilkapyną sudaro devyni 0,5 - 1,5 m aukščio ir 7 - 12 m pločio pilkapiai.

Ganiavos ežeras ir jį supanti pelkė yra svarbi paukščiu perėjimui, dėl to nereikėtų jų trukdyti ir nuo balandžio 1 iki rugpjūčio 1 dienos nesilankyti šalia esančiame telmologiniame draustinyje. Įspūdingas ir visad šaltas Mergežeris. Legenda byloja, kad jo dugne nuskendusi mergelė, kuri vilioja vyrus pas save į ežero dugną. Apėję visą Megežerį drąsiai briskite į pelkę, taką čia pramynė briedžiai. Vasaros metu neapsvaikite nuo gailių kvapo, paieškokite uogų girtuoklių, o rudenį ir spanguolių. Išbridusius iš pelkės vėl jus apglėbs pušų vėsa ir gaiva.

Trasai baigiantis kairėje kelio pusėje pamatysite senąsias žydų kapines. Kadaise Salako miestelyje gyveno labai daug žydų. Jie čia sudarė didesniąją gyventojų dalį. Kapinės visada yra toliau nuo miestelio. Jos atrodo labai apleistos. Pagal žydų papročius, viskas, kas užauga kapinių vietoje, yra šventa. Dėl šios priežasties medžiai čia ir nekertami. Mirusiajam atminti žydai ant kapo padeda akmenuką.