Pirmosios žinios apie Dabikinės dvarą siekia XVI a. II pusę, kai Dirvėnų valsčiuje vykdant valakų reformą buvo surašytas šio dvaro inventorius. Tuo metu Dabikinė buvo valdovui priklausęs valstybinis dvaras. XVI - XVII a. sandūroje dvaras jau buvo privati valda. Žinoma, jog tuo metu dalį dvaro valdė Stanislovas Daukantas, vėliau - Jonas Daukantas. Duomenys apie XVII - XVIII a. pradžios dvaro valdą ir jos valdytojus fragmentiški. Žinoma, jog dar 1724 m. Dabikinės dvaras priklausė Pranciškui Pacevičiui, o jau 1728 m. Dabikinės dvaro valdytoju buvo Jokūbas Gruževskis. Gruževskių giminei Dabikinės dvaras prilausė iki XIX a. vidurio. XIX a. dvarą iš Elvyros Gruževskos-Pšeciševskos buvo nuomavo grafas Aleksandras Tuluz de Lotrekas. Grafas rėmė 1863 m. sukilimo dalyvius, todėl Dabikinės dvaras buvo sekvestruotas, tačiau išsiaiškinus, kad Lotrekas yra tik šios valdos nuomininkas, dvaras 1864 m. gražintas Pšeciševskai. 1867 m. Elvyra Pržečiševska Dabikinę pardavė Gerasimui Savinui. XIX a. pabaigoje Dabikinės dvaro valdytoju minėtas baronas Zasas (von Sass). 1890 m. dvarą iš barono Zaso nusipirko grafas Vladimiras Zubovas (1862-1933). 1902 m. Dabikinės dvare įvyko varpininkų organizacijos suvažiavimas. Šio suvažiavimo metu buvo įsteigta Lietuvių demokratų partija. Dabikinės dvarą Vladimiras Zubovas 1910 m. padovanojo savo sūnui, taip pat Vladimirui (1887-1959).

Perėmęs iš tėvo Dabikinę, V. Zubovas su šeima čia apsigyvenęs ėmė ūkininkauti. Dar studijų metais važinėdamas po Vokietiją ir Daniją, kur tėvo pavedimu supirkinėjo veislinius galvijus ir arklius, V. Zubovas susidomėjo juodmargiais galvijais. Dabikinėje jis pradėjo mokslinius eksperimentus juodmargių galvijų produktyvumui kelti. 1925 m. iš V. Zubovo nuomotame Dabikinės dvaro svirne ėmė veikti Dabikinės pieno perdirbimo bendrovė. Pastatą, kuriame veikė pieninė, bendrovė iš V. Zubovo nusipirko apie 1929 m. 1933 m. Mažeikių apskrities taryba nupirko iš V. Zubovo Dabikinės dvaro centrą su pastatais. 1933 m. pavasarį Dabikinės dvare Mažeikių apskrities savivaldybė įsteigė vaikų namus. 1953 m. vaikų namai buvo pertvarkyti į internatinę septynmetę mokyklą. XX a. II pusėje dvaro teritorijoje buvo pastatyti daugiabučiai gyvenamieji namai, ūkiniai pastatai, Dabikinės mokykla, bendrabutis, rekonstruota pieninė (buvęs dvaro svirno pastatas) ir jos teritorijoje stovėję pastatai.