Kretingos žemės po Trečiojo Abiejų Tautų respublikos padalijimo atiteko grafų Zubovų giminei. Tarvydų kaime Zubovai pastatė Dimitravo dvarą, o greta – akmeninius kumetyno pastatus. Grafo Dmitrijaus Zubovo garbei dvaras buvo pavadintas jo vardu – Dimitravas. XIX a. pabaigoje Dimitravas atiteko Tiškevičiams. Paskutinė jo valdytoja Marija Tiškevičiūtė. XX a. tarpukariu kaimas priklausė Kretingos apskričiai.

1937–1940 m. ir 1941–1944 m. kaime veikė Kauno kalėjimo filialas. Kai kalbama apie priverčiamojo darbo kalėjimus, atmintyje iškyla okupacinės priespaudos vaizdai. Tačiau Kretingos rajone esantis Dimitravo kalėjimas buvo įkurtas tarpukario Lietuvoje, su Seimo pritarimu. Dimitravo dvaro pastatuose įsteigtas kalėjimas buvo skirtas kriminaliniams ir politiniams nusikaltėliams, kurių kaltei įrodyti dažnai trūkdavo faktų. Kaliniai, kurių vienu metu galėjo tilpti iki 200, kalėjime tašė akmenis. Jie buvo skirti šalies plentams bei miestų gatvėms grįsti. Vėliau kalėjimą panaudojo Lietuvą užėmę naciai – į Dimitravą buvo varomi žydai. Sovietmečiu buvusiose dvaro, paversto į kalėjimą, pastatuose veikė karinė stovykla, kolūkis. Čia patirtas žmonių kančias primena A. Dimžlio skulptūra "Politiniai kaliniai". Vieta nejauki, tačiau kartu ir viliojanti smalsuolius, besidominčius tarpukario Lietuvos ir karo istorijos peripetijomis.