Piliakalnis (Bonos Pilis) įrengtas atskiroje kalvoje, Pelesos ežero (nutekėjo į Ūlą XIX a. viduryje, dabar - melioruotos pelkės) P krante (dabar 50 m į P nuo Ūlos kairiojo kranto). Tai moto tipo piliakalnis su papiliu. Aikštelė ovali, pailga ŠV-PR kryptimi, 25x20 m dydžio. PV, V, Š ir ŠR papėdėse piliakalnį juosia 7 m pločio, 1 m gylio griovys, už kurio supiltas 1 m aukščio, 13 m pločio pylimas 2 m aukščio išoriniu šlaitu. Šlaitai statūs, 6 m aukščio. Aikštelės centre yra gili duobė - V. Šukevičiaus kasinėjimų vieta. Piliakalnis apaugęs lapuočiais medžiais, krūmais bei avietėmis. Į PV nuo piliakalnio, už griovio yra papilys (N54°00'55.5 E24°44'24.4). Aikštelė trikampė, pailga PV-ŠR kryptimi, 75 m ilgio, 30 m pločio ŠR. Joje rasta plytų ir žiestų puodų šukių. Iš V pusės buvo įvažiavimas į papilį, nes anksčiau čia būta tilto per ežerą (1955 m. dar buvo žymios stulpų liekanos). Piliakalnio papėdėje esantis pylimas remiasi į papilio PR ir ŠR šlaitus. Papilio šlaitai nuolaidūs, 4-5 m aukščio. Aikštelės viduryje yra didelė duobė. Papilys apaugęs retais lapuočiais medžiais, krūmais ir avietėmis. 100 m į ŠV nuo papilio, buvusioje Pelesos ežero saloje (dabartinės Ūlos dešiniajame krante), 1,8 ha plote yra I tūkst. pradžios - XV a. papėdės gyvenvietė (tyrinėta 1959 ir 1962 m.), įsikūrusi akmens amžiaus gyvenvietės vietoje. Joje rastas geležinis pentinis kirvis, pjautuvo fragmentas, peilis, yla, kabliukas, 6 akmeniniai galąstuvai, 18 molinių tinklų svorelių, brūkšniuotos, grublėtos bei žiestos keramikos, gyvulių kaulų. 1890 m. V. Šukevičius kasinėjo aikštelę (apie 50 m2), rado didelių plytų, griuvenų, apdegusių ąžuolinių rąstų, anglių. Piliakalnyje stovėjo Dubičių pilis, minima XIV a. 9-10 dešimtmečiuose. Vėliau pilyje apsistodavo didysis kunigaikštis Vytautas (iš jos 1415, 1421, 1426, 1427 ir 1430 m. rašė laiškus). Piliakalnis datuojamas XIV-XV a. Pasiekiamas nuo Dubičių centro, pervažiavus Ūlą ir pirmu lauko keliuku (sodybos P puse) pavažiavus 200 m į dešinę (V) (yra kairėje (P)).