trip.lt
ŽEMĖLAPIS
Paieška
Prisijungti
Dzūkija
Dzūkija
1
Foto
© Marius Morkūnas
1
0 atsiliepimų
Dzūkijos pavadinimas pradėtas vartoti tik XIX a. Jis kilo nuo dzūkų tarminės ypatybės dzūkuoti, t. y. tarti „c“ ir „dz“ vietoj „t“ ir „d“. Tačiau Dzūkija turi ir kitą savo krašto vardą – Dainava, kuris yra siejamas su vėlyvajame geležies amžiuje dešiniajame Nemune krante ir Merkio baseine gyvenusia jotvingiams priklausiusia dainavių gentimi. "Terra Deynowe" (Dainavos žemė) pirmą kartą paminėta 1253 m. karaliaus Mindaugo donaciniame akte Livonijos kryžiuočiams. Dainavos pavadinimą XX a. ypač išpopuliarino Vincas Mickevičius-Krėvė.

Dabartine Dzūkijos sostine tituluojamas Alytus. Tačiau nuo seniausių laikų Dzūkijoje svarbus ekonominis, kultūrinis, teritoriją administruojantis ir organizuojantis centras buvo ir Merkinė. Trakų vaivadijai priklausė Alytaus ir Merkinės vėliavos, pagal kurias skirstėsi šių apylinkių bajorai karo atveju. Alytaus vaidmenį padidino XVI a. įkurta Alytaus ekonomija, taip pat 1775 m. iš Trakų ir Merkinės į Alytų perkelti pavieto teismai. Nuo XIX a. politiškai, ekonomiškai, administraciškai ir kultūriškai pradėjo dominuoti Alytus, vėliau susiformavo mažesnieji Dzūkijos centrai – Varėna ir Lazdijai.

Ledynmetis paliko žinomuosius Dzūkijos smėlynus ir kalvynų ežerus, kurių virtinė nusidriekia nuo Lazdijų ir Veisiejų (pro didžiuosius Dusios ir Metelių ežerus, pro Daugų ežeryną) iki Trakų. Piečiau žymiausios dzūkų upės Merkio smėlingoje lygumoje stūkso didžiosios Dzūkijos girios, kurios tęsiasi nuo Kapčiamiesčio pro Druskininkus ir Marcinkonis, Varėną ir Rūdninkus iki Vilniaus, o už jo stūkso Nemenčinės ir Pabradės miškai. Grybingieji pušynai, vaizdingieji kerpšiliai tarp Ūlos ir Katros upių apsupa garsųjį Čepkelių raistą – žmonių nepakeistos gamtos karaliją. Paupių smėlynuose kūrėsi seniausieji Lietuvos gyventojai, vėliau aukštumėlėse buvo įrengti piliakalniai, nuo Liškiavos ir Merkinės iki Punios ant aukštų Nemuno krantų rikiavosi pilių virtinė. Į regiono teritoriją patenka Trakai ir Vilnius, kurie žymėjo Lietuvos valstybės ištakas, juose pastatytos pirmosios svarbiausios Lietuvos mūrinės pilys. Medininkų aukštumose iškyla aukščiausios Lietuvos viršūnės – Aukštojo ir Juozapinės kalnai.
© Etninės kultūros globos taryba
Lankytinos vietos
2046
Maistas
1346
Nakvynė
848
4180
Žemėlapis
Alytaus piliakalnis
3.9
Piliakalniai
Apžvalgos vietos
Alytaus piliakalnis
Aukštadvario (Verknės senvagės) šaltinis
3.3
Šaltiniai
Aukštadvario (Verknės senvagės) šaltinis
Aukštadvario piliakalnis
3.3
Piliakalniai
Aukštadvario piliakalnis
Aukščiausia Lietuvos eglė
Botaniniai objektai
Aukščiausia Lietuvos eglė
Ausiutiškių regykla
4.6
Apžvalgos vietos
Ausiutiškių regykla
Aušros vartai
4.1
Sakralinės vietos
Aušros vartai
Babriškių Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia
4.3
Katalikų bažnyčios
Babriškių Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia
Balkasodžio koplyčia
4.0
Koplyčios
Balkasodžio koplyčia
Baltosios rožės pėsčiųjų ir dviračių tiltas
4.6
Pėsčiųjų tiltai
Baltosios rožės pėsčiųjų ir dviračių tiltas
Bastėjos kalno apžvalgos aikštelė
4.2
Apžvalgos vietos
Bastėjos kalno apžvalgos aikštelė
Bažnytinio paveldo muziejus
5.0
Istorijos muziejai
Bažnytinio paveldo muziejus
Birbynių regykla
4.0
Apžvalgos vietos
Birbynių regykla
Birutės šaltinis
4.0
Šaltiniai
Birutės šaltinis
Birštono Kneipo sodas
3.9
Sveikatingumas
Birštono Kneipo sodas
Birštono Kurhauzas
3.6
Architektūra
Birštono Kurhauzas
Birštono apžvalgos bokštas
4.6
Apžvalgos bokštai
Birštono apžvalgos bokštas
Birštono piliakalnis (Vytauto kalnas)
4.3
Piliakalniai
Birštono piliakalnis (Vytauto kalnas)
Bradeliškių piliakalnis
3.0
Piliakalniai
Bradeliškių piliakalnis
Buivydų piliakalnis
3.0
Piliakalniai
Buivydų piliakalnis
Loading...
trip.lt
Susikurk savo kelionę
Apie
©2025 trip.lt
Slapukų nustatymaiPrivatumo politika
PradžiaŽemėlapisMaršrutaiKryptys