trip.lt
ŽEMĖLAPIS
Paieška
Prisijungti
Dzūkija
Dzūkija
1
Foto
© Marius Morkūnas
1
0 atsiliepimų
Dzūkijos pavadinimas pradėtas vartoti tik XIX a. Jis kilo nuo dzūkų tarminės ypatybės dzūkuoti, t. y. tarti „c“ ir „dz“ vietoj „t“ ir „d“. Tačiau Dzūkija turi ir kitą savo krašto vardą – Dainava, kuris yra siejamas su vėlyvajame geležies amžiuje dešiniajame Nemune krante ir Merkio baseine gyvenusia jotvingiams priklausiusia dainavių gentimi. "Terra Deynowe" (Dainavos žemė) pirmą kartą paminėta 1253 m. karaliaus Mindaugo donaciniame akte Livonijos kryžiuočiams. Dainavos pavadinimą XX a. ypač išpopuliarino Vincas Mickevičius-Krėvė.

Dabartine Dzūkijos sostine tituluojamas Alytus. Tačiau nuo seniausių laikų Dzūkijoje svarbus ekonominis, kultūrinis, teritoriją administruojantis ir organizuojantis centras buvo ir Merkinė. Trakų vaivadijai priklausė Alytaus ir Merkinės vėliavos, pagal kurias skirstėsi šių apylinkių bajorai karo atveju. Alytaus vaidmenį padidino XVI a. įkurta Alytaus ekonomija, taip pat 1775 m. iš Trakų ir Merkinės į Alytų perkelti pavieto teismai. Nuo XIX a. politiškai, ekonomiškai, administraciškai ir kultūriškai pradėjo dominuoti Alytus, vėliau susiformavo mažesnieji Dzūkijos centrai – Varėna ir Lazdijai.

Ledynmetis paliko žinomuosius Dzūkijos smėlynus ir kalvynų ežerus, kurių virtinė nusidriekia nuo Lazdijų ir Veisiejų (pro didžiuosius Dusios ir Metelių ežerus, pro Daugų ežeryną) iki Trakų. Piečiau žymiausios dzūkų upės Merkio smėlingoje lygumoje stūkso didžiosios Dzūkijos girios, kurios tęsiasi nuo Kapčiamiesčio pro Druskininkus ir Marcinkonis, Varėną ir Rūdninkus iki Vilniaus, o už jo stūkso Nemenčinės ir Pabradės miškai. Grybingieji pušynai, vaizdingieji kerpšiliai tarp Ūlos ir Katros upių apsupa garsųjį Čepkelių raistą – žmonių nepakeistos gamtos karaliją. Paupių smėlynuose kūrėsi seniausieji Lietuvos gyventojai, vėliau aukštumėlėse buvo įrengti piliakalniai, nuo Liškiavos ir Merkinės iki Punios ant aukštų Nemuno krantų rikiavosi pilių virtinė. Į regiono teritoriją patenka Trakai ir Vilnius, kurie žymėjo Lietuvos valstybės ištakas, juose pastatytos pirmosios svarbiausios Lietuvos mūrinės pilys. Medininkų aukštumose iškyla aukščiausios Lietuvos viršūnės – Aukštojo ir Juozapinės kalnai.
© Etninės kultūros globos taryba
Lankytinos vietos
1806
Maistas
1324
Nakvynė
1020
4101
Žemėlapis
Energetikos ir technikos muziejus
4.1
Mokslo muziejai
Technikos muziejai
Energetikos ir technikos muziejus
Geležinkelių muziejus
4.0
Technikos muziejai
Geležinkelių muziejus
Istorijų namai
4.5
Meno muziejai
Istorijų namai
Lietuvos policijos muziejus
4.8
Teminiai muziejai
Lietuvos policijos muziejus
Literatų gatvė
4.2
Ekspozicijos
Literatų gatvė
Liškiavos piliakalnis
3.5
Piliakalniai
Liškiavos piliakalnis
Liškiavos Švč. Trejybės bažnyčia
4.4
Bažnyčios
Liškiavos Švč. Trejybės bažnyčia
M. K. Čiurlionio memorialinis muziejus
3.0
Memorialiniai muziejai
M. K. Čiurlionio memorialinis muziejus
MO muziejus
4.2
Meno muziejai
MO muziejus
Mančiagirės skardžiai
4.3
Atodangos
Mančiagirės skardžiai
Medininkų pilis
5.0
Pilys
Medininkų pilis
Merkinės apžvalgos bokštas
4.2
Apžvalgos bokštai
Merkinės apžvalgos bokštas
Merkinės krašto muziejus
Kraštotyros muziejai
Merkinės krašto muziejus
Merkinės piliakalnis
3.6
Piliakalniai
Merkinės piliakalnis
Metelių apžvalgos bokštas
4.0
Apžvalgos bokštai
Metelių apžvalgos bokštas
Mineralinio vandens paviljonas Birutės vila
4.3
Mineralinis vanduo
Mineralinio vandens paviljonas Birutės vila
Loading...

NAKVYNĖ VIETOVĖJĖ DZŪKIJA

trip.lt
Susikurk savo kelionę
Apie
©2024 trip.lt
Slapukų nustatymaiPrivatumo politika
PradžiaŽemėlapisMaršrutaiKryptys