trip.lt
ŽEMĖLAPIS
Paieška
Prisijungti
Dzūkija
Dzūkija
1
Foto
© Marius Morkūnas
1
0 atsiliepimų
Dzūkijos pavadinimas pradėtas vartoti tik XIX a. Jis kilo nuo dzūkų tarminės ypatybės dzūkuoti, t. y. tarti „c“ ir „dz“ vietoj „t“ ir „d“. Tačiau Dzūkija turi ir kitą savo krašto vardą – Dainava, kuris yra siejamas su vėlyvajame geležies amžiuje dešiniajame Nemune krante ir Merkio baseine gyvenusia jotvingiams priklausiusia dainavių gentimi. "Terra Deynowe" (Dainavos žemė) pirmą kartą paminėta 1253 m. karaliaus Mindaugo donaciniame akte Livonijos kryžiuočiams. Dainavos pavadinimą XX a. ypač išpopuliarino Vincas Mickevičius-Krėvė.

Dabartine Dzūkijos sostine tituluojamas Alytus. Tačiau nuo seniausių laikų Dzūkijoje svarbus ekonominis, kultūrinis, teritoriją administruojantis ir organizuojantis centras buvo ir Merkinė. Trakų vaivadijai priklausė Alytaus ir Merkinės vėliavos, pagal kurias skirstėsi šių apylinkių bajorai karo atveju. Alytaus vaidmenį padidino XVI a. įkurta Alytaus ekonomija, taip pat 1775 m. iš Trakų ir Merkinės į Alytų perkelti pavieto teismai. Nuo XIX a. politiškai, ekonomiškai, administraciškai ir kultūriškai pradėjo dominuoti Alytus, vėliau susiformavo mažesnieji Dzūkijos centrai – Varėna ir Lazdijai.

Ledynmetis paliko žinomuosius Dzūkijos smėlynus ir kalvynų ežerus, kurių virtinė nusidriekia nuo Lazdijų ir Veisiejų (pro didžiuosius Dusios ir Metelių ežerus, pro Daugų ežeryną) iki Trakų. Piečiau žymiausios dzūkų upės Merkio smėlingoje lygumoje stūkso didžiosios Dzūkijos girios, kurios tęsiasi nuo Kapčiamiesčio pro Druskininkus ir Marcinkonis, Varėną ir Rūdninkus iki Vilniaus, o už jo stūkso Nemenčinės ir Pabradės miškai. Grybingieji pušynai, vaizdingieji kerpšiliai tarp Ūlos ir Katros upių apsupa garsųjį Čepkelių raistą – žmonių nepakeistos gamtos karaliją. Paupių smėlynuose kūrėsi seniausieji Lietuvos gyventojai, vėliau aukštumėlėse buvo įrengti piliakalniai, nuo Liškiavos ir Merkinės iki Punios ant aukštų Nemuno krantų rikiavosi pilių virtinė. Į regiono teritoriją patenka Trakai ir Vilnius, kurie žymėjo Lietuvos valstybės ištakas, juose pastatytos pirmosios svarbiausios Lietuvos mūrinės pilys. Medininkų aukštumose iškyla aukščiausios Lietuvos viršūnės – Aukštojo ir Juozapinės kalnai.
© Etninės kultūros globos taryba
Lankytinos vietos
1984
Maistas
1348
Nakvynė
875
4155
Žemėlapis
Santakos kabantis tiltas per Žeimeną
4.8
Kabantys tiltai
Apžvalgos vietos
Santakos kabantis tiltas per Žeimeną
Sėkmės pilvas
3.2
Skulptūros
Sėkmės pilvas
Trakų istorijos muziejaus sakralinio meno ekspozicija
Ekspozicijos
Trakų istorijos muziejaus sakralinio meno ekspozicija
Trakų salos pilis
4.1
Pilys
Trakų salos pilis
Užupio angelas
3.4
Skulptūros
Užupio angelas
Užupio katinas
4.0
Skulptūros
Užupio katinas
Valkininkų Pranciškonų vienuolyno griuvėsiai
3.5
Istorinės vietos
Valkininkų Pranciškonų vienuolyno griuvėsiai
Verkių dvaras ir parkas
3.0
Dvarai
Verkių dvaras ir parkas
Verkių dvaro vandens malūnas
3.3
Vandens malūnai
Verkių dvaro vandens malūnas
Vilkų duobė
5.0
Geologiniai objektai
Vilkų duobė
Vilniaus universiteto ansamblis
3.8
Architektūra
Vilniaus universiteto ansamblis
Ąžuolų kalno poilsiavietė ir regykla
3.8
Viešos poilsiavietės
Ąžuolų kalno poilsiavietė ir regykla
Šaudzyklos kalnas
3.0
Archeologinės vietos
Šaudzyklos kalnas
Šilėnų pažintinis takas
4.7
Pažintiniai takai
Šilėnų pažintinis takas
Škėvonių gūbrio pažintinis takas
3.7
Pažintiniai takai
Škėvonių gūbrio pažintinis takas
Ūlos akis
3.7
Šaltiniai
Ūlos akis
Žaliasis pastatas VU Botanikos sode
4.3
Architektūra
Žaliasis pastatas VU Botanikos sode
Loading...

NAKVYNĖ VIETOVĖJĖ DZŪKIJA

trip.lt
Susikurk savo kelionę
Apie
©2024 trip.lt
Slapukų nustatymaiPrivatumo politika
PradžiaŽemėlapisMaršrutaiKryptys