Generolo Lucjano Želigovskio rinktinė 1920 m. spalio 9 d. užėmė Vilnių ir tęsė puolimą vakarų ir šiaurės vakarų kryptimi. Lapkričio 17 dieną lenkų kariuomenės pradėtas Ukmergės puolimas įstrigo. Jiems pavyko užimti Širvintas ir Giedraičius. Puolimą Lietuvos kariuomenė pradėjo naktį iš lapkričio 20 į 21 d. Dalis karinių pajėgų puolė Giedraičius. 2-asis pėstininkų pulkas - iš Želvos, o 9-asis pėstininkų pulko batalionas - iš Videniškių. Lietuviams puolant Giedraičių kryptimi sunkios kautynės vyko Giedraičių apylinkėse ties Šiupieniais (Šiupienių dvaru) ir Seirūnų dvaro ūkiniais pastatais. Taip pat Bekupės dvare - 4 km į šiaurės vakarus nuo Giedraičių. Lenkų kariai užsilaikė fronto linijos aukštumose prieš Giedraičius, palaikomi artilerijos ugnies Martiniškių dvare. Čia lenkai paskutinį kartą pasipriešino prieš lietuvius. Vėliau lietuvių kariuomenės daliniai išvijo lenkus iš užimtų pozicijų ir įžengė į Giedraičius. Giedraičių mūšio vietą ženklina ir atminimą įprasmina - simbolinė patranka.