Jurakalnio atragis - tai tipiška linijinės erozijos suformuota reljefo forma. Čia vizualiai susipažįstama su linijinės erozijos procesu ir jo padariniais – pačiu eroziniu atragiu, raguvomis bei griovomis, kuriose formuojasi šaltiniai. Griovoje vyksta gilinamoji erozija, nes jos išilginis profilis dar nepasiekė dinaminės pusiausvyros. Statūs griovos šlaitai nuolat griūva, nesuspėja apaugti augmenija, kuri juos sutvirtintų. Todėl griovos kairiajame šlaite nesunku pasiekti senuosius sluoksnius, priklausančius juros sistemai. Griovos dugne upelio vandens tėkmė natūraliai atidengia uolienų su fosilijomis sluoksnius. Nuo apžvalgos bokštelio atsiveria puikus vaizdas į Ventos slėnį, jo terasas. Po nestora (vos apie 2 m storio) kvartero - jauniausio geologinio periodo -nuogulų danga (0,0-2,0 m intervalas) slūgso juros sistemos nuogulos. Kvartero nuogulos - moreniniai priemoliai - yra aplinkinių dirvų dirvodarinės (gimtosios) uolienos. 2,0-5,5 m gylyje pasirodo juodas riebus žėrutingas molis, šiek tiek karbonatingas su limonitizuoto (geltono) smiltainio tarpsluoksniais. Šis sluoksnis paleontologų priskirtas juros sistemos viršutinio skyrio oksfordžio aukštui. Jame surandama gausi amonitų fauna. Surasti ir apibūdinti šie amonitai: Cardioceras (Plasmatoceras) tenuicostatum Nik., Cardioceras (Plasmatoceras) tenuistriatum Bor., Cardioceras (Plasmatoceras) popilaniene Bod.Giliau, 5,5-7,5 m gylyje, jau surastas senesnis viršutinės juros (juros sistemos viršutinio skyriaus) juodo žėrutingo, karbonatingo ir smėlingo molio sluoksnis, ku¬ris priskirtas kelovėjo aukštui. Žemiau 5,5 m slūgsantys sluoksniai pri¬klauso kelovėjui - juros sistemos viršutiniam skyriui.