Išlikusios dvi sienos atkarpos nuo Malūnininko bokšto į šiaurę ir į pietus. Abi atkarpos sudaro buką kampą. Sienoje nėra nei šaudymo angų nei galerijų. Pirminis sienos aukštis buvo apie 6 m. Konservuojant gynybinės sienos mūrą 1966 m., viršutinės judančios plytos buvo nuimamos ir nuvalomos nuo skiedinio, po to naudojamos restauracijai. Koncervacinio mūro sluoksnį sudarė specialaus formato šviesesnės negu originalo plytos, surištos blokiniu rišimu, naudojant kalkių - cemento skiedinį, ir apsauginis betono sluoksnis.

Bokštas - raudonų plytų mūro, apvalus, netaisyklingo apskrito plano, dviejų aukštų, buvęs su tarpaukščiu, pastatytas gana staigiame sienos posūkyje, pastatas. Įėjimas į bokštą iš š.v. pusės pirmame aukšte. Pirmas aukštas buvo naudojamas šaunamų ginklų sandėliavimui. Į antrą aukštą yra mediniai laiptai.Visu antrojo aukšto perimetru beveik tolygiai išdėstyta 17 šaudymo angų. Šaudymo angos profilis - dvigubo piltuvo, platėjantis į išorę ir į vidų, formos. Angos plotis sienos viduryje 15 cm, aukštis - 46-48 cm, fasade angos plotis 44-45 cm, aukštis - 61 cm, viduje plotis45-60 cm, aukštis - 46-48 cm. Trys šaudymo angos nežymiai platesnės. Durys antrame aukšte turėjo vesti į gynybinės sienos šaulių galeriją. Bokšte buvusi trečia tarpaukštinė patalpa nerestauruota. Ši patalpa buvo tarp pirmo ir antro aukšto, be angų, 164 cm aukščio, perdengta penkiomis stačiakampio profilio sijomis, virš jų storlentėmis. Ši patalpa buvo naudojama statinėms su paraku ir kulkoms laikyti. Bokšto skersmuo išorėje - 7,33 m, viduje - 5,67 m, aukštis iki stogo - 9 m.