Tai nedidelis buvusio priemiesčio sakralinis pastatas – vienas savičiausių Lietuvos gotikos architektūros paminklų. Ji pastatyta XV a. pab. – XVI a. pr., šalia buvusio kelio į Vilnių. Bažnyčia vienanavė, beveik kvadratinio plano, su siauresne presbiterija, užbaigta disimetriška trisiene apsida. Vakarinis, pietinis ir rytinis bažnyčios fasadai yra puošniausi, o šiauriniame nėra net langų. Pati didžiausia sakralinė vertybė – tai kryžius su Nukryžiuotojo skulptūra, nuo seno garsėjęs tikinčiųjų patiriamomis malonėmis. 1997 m. bažnyčioje įrengtos originalios, sukurtos iš akmens masės, Kryžiaus kelio stotys. Šalia bažnyčios įkurta žvakių šventovė, kur visi norintys gali uždegti žvakę, negestančią 7 paras. Tikinčiųjų maldas, tikėjimą ir meilę simbolizuoja negestančios liepsnelės šventovėje.