Nepaisant įsikūrimo pradžioje miesto savininkų nustatytų apribojimų vėliau Kėdainių žydai pradėjo gyventi ir už numatyto kvartalo ribų. Dauguma Kėdainių žydų vertėsi amatais ir prekyba todėl, patraukliausia vieta jiems kurtis buvo Didžioji rinka – miesto ekonomikos centras, kurioje vyko pagrindiniai miesto turgūs ir prekymečiai.

Daugelyje Lietuvos vietovių žydai retai užsiimdavo žemės ūkiu, tačiau šiame mieste ženkli dalis žydų buvo daržininkais ir yra laikomi pirmaisiais čia pradėjusiais auginti agurkus, kuriais iki šiol Lietuvoje garsėja Kėdainiai. XIX a. pab. žydų agurkų laukai driekėsi abiejose Nevėžio upės pakrantėse. Tuo metu dar ne tokie populiarūs rauginti agurkai rado vis daugiau paklausos ne tik Kėdainiuose, bet buvo vežami į kitus dabartinės Lietuvos miestus, taip pat ir Liepoją.