Ties Kernavės upeliu baigiasi Balbieriškio kilpa ir Nemunas pradeda daryti naują Prienų–Birštono kilpą. Pakeliui upių tėvui kelią pastoja Kernuvių kalnas, nuo kurio jis lyg ir pasuka į šoną, tačiau iš kitos pusės už "skriaudą" pradeda ardyti jo šlaitus. Ardomą darbą jam padeda atlikti nedidelis Kernavės upeliukas, kuris prasigrauždamas pro storus žemės klodus sukūrė įspūdingą griovą, priaugusią įvairių medžių ir krūmų, dar vadinamą keistu Telytėno vardu.