Klaipėdos dramos teatro užuomazga galima laikyti 1935 m., kai į Klaipėdą buvo perkeltas uždarytas Šiaulių teatras. Pavadintas Klaipėdos valstybiniu teatru veikė iki 1939 m. pavasario, t. y. iki Klaipėdos krašto aneksijos. Pirmajai lietuvių aktorių trupei teatre vadovavo Juozas Stanulis, veikė vaidybos studija. Trupę papildė dalis iširusio Kauno jaunųjų teatro aktorių. Spektaklius kūrė režisieriai Borisas Dauguvietis, H. Zudermanas "Tėviškė", P. Vaičiūnas "Sulaužyta priesaika" Antanas Sutkus, K. Inčiūra "Vincas Kudirka", Vydūnas "Vėtra" ir kt. Vladas Sipaitis, P. Vaičiūnas "Aukso gromata" ir kt. Ipolitas Tvirbutas, A. Kitsbergas "Vilkatė", O. Indigas "Žmogus po tiltu" Juozas Stanulis. P. Vaičiūnas "Prisikėlimas", "Varpų giesmė", K. Binkis "Atžalynas" ir kt. Režisieriui Romualdui Juknevičiui 1936 m. pastačius H. Heyermanso "Viltį", apie teatrą buvo prabilta kaip apie neeilinį ir pralenkiantį savo pažangumu Kauno valstybės teatrą. Prieškario teatre vaidino Elena Bindokaitė, Potencija Pinkauskaitė, Valerijonas Derkintis, Stepas Jukna, Gražina Jakavičiūtė, Alfonsas Radzevičius, Galina Jackevičiūtė, Juozas Rudzinskas, Petronėlė Vosyliūtė, Henrikas Kačinskas ir kiti žymūs aktoriai. Beveik visų prieškario trupės spektaklių scenografiją kūrė dailininkas Vytautas Palaima. Po karo buvo kuriamas iš esmės naujas teatras.

1945 m. spalio 1 d. įsteigtas Klaipėdos muzikinės komedijos teatras. Oficialus teatro atidarymas įvyko 1946 m. liepos 27 d. K. Jurašūno muzikinės pjesės "Eglė, žalčių karalienė" (rež. J. Gustaitis) premjera. Pirmuosius kelerius metus teatre veikė dramos ir muzikinė trupė, repertuare buvo ir dramos kūrinių, ir operečių pastatymai bei R. Rosinio opera "Sevilijos kirpėjas" (rež. J. Gustaitis). 1946–1949 m. teatre veikė rusų trupė. 1949 m. teatras pervadintas Klaipėdos muzikiniu dramos teatru; nuo 1951 m. – Klaipėdos dramos teatras.