Dvarininkų Konaževskių šeimos koplyčia su laidojimo rūsiu, dar vadinama Punžionių koplyčia, į rytus nuo Punžemio ežero buvo pastatyta tarpukaryje. Ją pradėjo statyti generolas Danielius Konaževskis. D. Konaževskio rūpesčiu iškilusi koplyčia buvo eklektinė su vyraujančia neoklasicistine stilistika.

Statinys stačiakampio plano, kompaktiško tūrio, vienanavis, su laidojimo rūsiu. Stogo danga - čerpės. Galiniame fasade, prie kraigo, pakabintas varpelis, priekyje - kryžius. Pastogėje įrengtas profiliuotas karnizas. Priekinio fasado giluminiame portike pastatytos dvi dorėninio orderio kolonos. Laidojimo rūsio sienose įrengtos stačiakampės su pusapskritėmis sąramomis nišos palaikams. Išorėje tarp laiptų ir koplyčios keturkampių betoninių plytelių dangos takas. Jame išsaugota betoninė atmintinė plokštė su koplyčios pastatymo data bei vietovės pavadinimo reljefiniu įrašu lenkų kalba (išlikęs fragmentas).

Generolas D. Konaževskis gimė Rusijoje, ten baigė karinius mokslus, dalyvavo Rusijos-Japonijos kare, vėliau - Pirmajame pasauliniame kare, kovose dėl Lenkijos nepriklausomybės, padarė karjerą Varšuvoje. 1922 m. išėjo į atsargą ir apsigyveno žmonai priklausančiame Punžionių dvare.

Apie 1961 m. Punžionių dvaro rūmai sudegė. Ant likusių rūsių vėliau buvo pastatytas gyvenamasis namas. Atoliai stovėjusi koplyčia išstovėjo iki mūsų dienų, tačiau jos laidojimo kriptos buvo ne kartą išplėštos.

Ilgą laiką koplyčia buvo apleista, tik 1992 m. pakeista dalis medinių stogo konstrukcijų, įrengta šiferinė danga. Tačiau to buvo maža, todėl Konaževskių šeimos koplyčia-mauzoliejus 2015 m. buvo renovuota.