Kretingos dvaro sodybos statiniai datuojami XVIII-XIX a. Apie 1816 m. įkurtas parkas. Kretingos dvaras įkurtas XVI a. ir priklausė Žemaičių seniūnams Kęsgailoms. 1572 m. dvarą įsigijo Lietuvos didysis maršalka, Žemaičių seniūnas ir Livonijos valdytojas Jonas Jeronimas Chodkevičius. 1621 m. vedybų keliu Kretinga atiteko didikams Sapiegoms. 1754 m. Kretinga tapo kunigaikščių Masalskių nuosavybė. Vėliau dvaras atiteko Potockiams, Zubovams, Zubovų laikais įveistas angliškojo stiliaus parkas. 1874 m. dvarą varžytinėse nusipirko grafas Juozapas Tiškevičius (1835-1891), kuris 1875 m. iš Lentvario į Kretingą perkėlė šeimos rezidenciją. Jis rekonstravo rūmus, pristatė oranžeriją, įvedė elektrą, atnaujino parką. Parkas su sodu buvo pavadinti Vasaros sodu, kuris su vandens telkiniais, rūmais bei Žiemos sodu sudarė nuostabiausią kūrinį, po kurį galėjo vaikštinėti ir paprasti miestelėnai.

1893 m. dvaras atiteko Aleksandrui Tiškevičiui (1864-1945). Jis nuolatos puoselėjo parką, rekonstravo rūmus ir Žiemos sodą. Po Antrojo pasaulinio karo dvare įsikūrė Kretingos tarybinio ūkio administracija ir gamybinis centras. Vėliau čia veikė žemės ūkio technikumas ir aukštesnioji žemės ūkio mokykla. Kretingos muziejus grafų Tiškevičių rūmuose įsikūrė 1992 m., vienuolyną grąžinus broliams pranciškonams.