1933 m., minint 75-ąsias Švč. Mergelės Marijos (Pranciškonų ordino globėjos) apsireiškimo Lurde metines, Lurdo grotos – Prancūzijoje esančios šventos vietos – atitikmens steigimu Kretingoje rūpinosi broliai pranciškonai, ypač vienuolyno gvardijonas t. Augustinas Dirvelė, šiuo tikslu du kartus lankęsis Prancūzijos Lurde. Švč. Mergelės Marijos ir šv. Bernadetos Subiru skulptūras Prancūzijos Lurde užsakė pagaminti, į Lietuvą parvežė ir Kretingai dovanojo Amerikos lietuvė tretininkė Liudvika Gedminaitė. Ji taip pat dovanojo įrangą altoriui (visa kainavo apie 4500 Lt). Skulptūros lietos iš ketaus, tad kiekvieną jų nešė šeši vyrai. Vieta grotos statybai parinkta slėnyje šalia Pastauninko upelio. Kretingos Lurdo grotą, kitaip nei Prancūzijoje, sudaro ne uolos, bet lauko akmenys. Apie 7x7 m dydžio grota suformuota kalvos šlaite. Pranciškonai nugriovė seną iš akmenų mūrytą bravorą, ir jo akmenis panaudojo Lurdo statyboms.

Kretingos Lurdas yra vienas įspūdingiausių Lietuvos Lurdų. Šalia jo vyksta daugybė renginių: Pranciškonų gimnazijos šventės, Šv. Antano bei Porciunkulės atlaidai, Kalėdų, Velykų, Sekminių misterijos, nuo 1990 m. kasmet paskutinį gegužės šeštadienį Lietuvos vaikų bažnytinių chorų šventė, kiti renginiai. Čia lankosi įvairių konfesijų ir įsitikinimų žmonės, miesto svečiai. Šiandien Kretingos Lurdas – tai ne tik miesto istorijos, religinės kultūros, architektūros paveldo, kraštovaizdžio dalis, bet ir vienas svarbiausių Kretingos simbolių.