Ten, kur dabar tarp tankių miškų įsispraudę Lekėčiai, prieš 500 metų ošė giria, kurią didysis kunigaikštis  Aleksandras buvo padovanojęs Jonui Sapiegai  už nuostolius patirtus per karą su Maskva. Jei šie išlikusios girios medžiai galėtų kalbėti, jie papasakotų daug istorijų ir apie tai, nuo kada Lekėčiuose kvepia šakočiais.

Šakotis dar vadinamas baumkuchenu – vienas populiariausių Lietuvos kulinarinio paveldo kepinių.  Pirmuosius baumkuchenus, kurių tėvyne laikoma Vokietija,  imta kepti prieš 600 metų. Lietuvoje šio desertinio patiekalo kepimo pradininkais   XIX a. pabaigoje XX a. pradžioje, tapo vienuoliai, suteikę kepiniui "Baumkuchen" pavadinimą, kuris išvertus iš vokiečių kalbos reiškia "medis pyragas".

Nuo vokiško baumkucheno, lietuviškas šakotis skiriasi eglės šakeles primenančiais rageliais.  Pagal senas tradicijas raguoliai kepami apie 2 -3 valandas virš malkomis kūrenamo židinio ant apvalaus,  ąžuolinio arba uosinio volo palaipsniui pilant skystą iš kiaušinių, sviesto, miltų, grietinės ir cukraus  paruoštą tešlą. Greitai sukant volą ant medžio pyrago "išdygsta" šakelės, todėl Lietuvoje šis skanėstas dažniausiai vadinamas šakočiu, o Zanavykijos krašte visada buvo vadinamas – raguoliu.

Zanavykų krašto moterys išsaugojo senąsias šakočio kepimo  tradicijas ir receptus. Anksčiau Lekėčiuose gyveno apie 15 moterų, kurios kepdavo šakočius savo sodybų kiemo virtuvėse ar net garažuose pastatytose krosnyse, dabar šiame krašte senas baumkuchenų kepimo tradicijas puoselėjančių šeimininkių beliko vos dvi. Viena jų – p. Romutė Mureikienė, kuri savo pirmąjį šakotį iškepė prieš beveik 60 m. būdama vos šešiolikos, išmokusi to iš savo tetos. Dabar p. Romutė šio skanėsto kepimo paslapčių moko svečius, kurie atvyksta į Lekėčių bendruomenės moterų klubo, kulinarinio paveldo namus.

Lekėčių bendruomenės moterų klubo įkurtuose, kulinarinio paveldo namuose, rengiamos ne tik šakočio ir tradicinės naminės duonos kepimo edukacinės programos, bet ir žolininkystės bei kitokių senovinių amatų pamokos.

Užsukite į Lekėčius pušynuose besislepiantį, mažą pakaunės zanavykų miestelį, tarp Šakių ir Kauno rajonų "rubežiaus". Čia jūsų laukia jaukūs ir gražūs kulinarinės edukacijos namai, prasmingam laisvalaikio praleidimui, darbo ar mokslo kolektyvui, giminės ar draugų susibūrimui ar šiaip smagiai kompanijai, bet kokios šventės proga. Čia suprasite koks ypatingas yra maisto skonis, į kurį įdėta daug rankų darbo ir šilumos.

Klubo vykdomų kulinarinio paveldo edukacinių programų metu, svečiai supažindinami su lietuvių tradiciniais, natūraliais, ekologiškais kulinarinio paveldo produktais, valgiais, receptūra, galimybėmis pasigaminti namuose,  taip kuriama neabejotina pridėtinė vertė, siekiant geresnės visuomenės sveikatos, skatinant natūralią sveiką gyvenseną ir mitybą, perduodant tradicijas.