Šios bažnyčios pradžią mini 1843 m. pastatyta medinė koplyčia. Į ją kartais atvažiuodavo Zapyškio kunigas laikyti šv. Mišių. 1906 m. čia įkurta parapija. Pirmasis jos klebonas Justinas Staugaitis koplyčią padidino, pavertė bažnyčia. 1907 m. įsikūrė "Žiburio" draugijos skyrius. 1908–1910 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. 1908 m. sudegė nebaigta įrengti klebonija. Bažnyčia yra liaudies architektūros formų. Tai stačiakampio plano pastatas su dvišlaičiu stogu ir mažu piramidiniu bokšteliu šelmens priekyje. Tik durys galinėje sienoje su apsaugine pastoge ir langeliu frontone pabrėžia pastato tikrąją paskirtį. Šoninių sienų plokštumas paįvairina piliastrai su kapiteliais kiekvieno lango kraštuose. Tai retenybė medinėse bažnyčiose. Galinės sienos timpanas papuoštas reljefišku kryžiumi ir trimis trikampiais langeliais. Šventoriuje esančios kultūros vertybės: ornamentuotas kryžius, kryžius su koplytėle ir Nukryžiuotojo skulptūrine grupe.