Lino verdenė yra pušynu apaugusios kalvos šlaito apatinėje dalyje, arti Sėtikio ežero. Aukščio skirtumas tarp šaltinio ir Sėtikio ežero tik 0,85 m. Šaltinis yra krentantis, jo išeiga sutelkta, nemigruoja. Šios išeigos (duburio) ilgis 1,5–1,8 m, plotis 0,45–0,5 m ir talpinasi pasagos formos baseinėlyje, kuris nuo ežero pusės patvenktas akmenine sienele ir yra 40–47 cm gylio. Dugnas kietas (smėlis su nedideliais rieduliais), daug kur pasidengęs žaliadumbliais ar rudadumbliais. Vanduo iš baseinėlio persilieja per akmeninės sienelės viršų ir nuteka į Sėtikio ežerą 15–20 cm pločio ir apie 8 cm ilgio sekliomis trimis vagomis. Likusi, aukštesnė, t.y. virš šaltinio išeigos duburio esanti sufozinio cirko dalis yra priaugusi vešlios žolės, želia asiūkliai ir kitokie drėgmę mėgstantys augalai.

Šaltinio vanduo skaidrus, bespalvis, bekvapis, jo skonis šiek tiek primena pelkių su geležimi vandenį. Vasarą vandens temperatūra siekia 8,0°C (1999-06-03). Žiemą neužšąla. Bendra mineralizacija – 225,4 mg/l. Tai gėlas, vidutinio kietumo, pagal cheminę sudėtį hidrokarbonato magninis kalcio vanduo. Lyginant su gėlo geriamojo vandens kokybės standartais (maksimaliai leistinomis komponentų koncentracijomis) šaltinio vanduo turi maždaug 3,3 karto didesnį geležies kiekį. Lino verdenės šaltinio debitas yra 5,88 l/s arba 507,67 m³ per parą. Anksčiau iš šaltinio vanduo veržėsi smarkiau, debitas sumažėjo po aplinkinių teritorijų melioracijos. Iš lauko akmenų sumūryta nauja 30 cm pločio ir 60 cm aukščio patvankos sienelė (anksčiau buvo medinė) su 3 latakais viršuje, kurie yra iš bazaltinio pjauto akmens. Sufozinio cirko šlaito apatinė dalis sutvirtinta įspaustais į minkštą gruntą 20–30 cm skersmens rieduliais, kurių didžioji dalis yra po vandeniu.

Ypač įspūdingas šaltinis žiemą. Senesni žmonės pasakoja, kad šlaite, aukščiau Lino verdenės, kur yra likusi gana lygi vieta, maždaug prieš 50 metų stovėjo trobelė, kurioje kažkokia moterėlė už pinigus pardavinėjo šaltinio vandenį. Tokiu būdu ji prisitaupė tiek pinigų, jog už juos kažkur nusipirko gerą namą...

1985 metais Lino Verdenės šaltinis paskelbtas respublikinės reikšmės hidrogeologiniu gamtos paminklu. Aplinka pritaikyta lankymui: įrengta pavėsinė, suoliukai, dviračių stovai, medinis lieptas, akmenimis grįstas pėsčiųjų - dviratininkų kelias, vedantis link šaltinio.