Naujosios Akmenės Šventosios Dvasios Atsiuntimo bažnyčia – jauna, skaičiuojanti tik kelis savo istorijos dešimtmečius. Daugelį metų bolševikinių ideologų buvo didžiuotasi, kad Naujoji Akmenė – vienintelis rajono centras be bažnyčios, tikintieji važiuodavo į gretimas parapijas. 1958 m. tikinčiųjų grupelė, vadovaujama I. Rimkaus, kreipėsi į rajono vykdomąjį komitetą su prašymu leisti įkurti religinę bendruomenę ir statyti katalikų bažnyčią. Tačiau siautėjant ateizmui, prieš visą tautą vykdančiam genocidą ir nutautinimo politiką, Bažnyčia buvo varžoma. Tikinčiųjų prašymas buvo atmestas, nes komunistiniame mieste esą nereikalinga bažnyčia.

Bręstant nacionaliniam atgimimui ir auštant šalies nepriklausomybei, bažnyčios statyba tapo svarbiu miesto bendruomenės lūkesčiu. Buvo įsteigta Naujosios Akmenės Šventosios Dvasios atsiuntimo parapija. 1989 m. balandžio pradžioje bažnytinio komiteto sekretorius Juozas Žemkus ir kasininkė Juzefa Gerikienė nuvyko pas Telšių vyskupą Antaną Vaičių dėl klebono paskyrimo parapijai. 1989 m. liepos pabaigoje paruošta būsimosios klebonijos vieta statybai. Miško medžiagą skyrė Mažeikių girininkija. Darbams vadovauja Albinas Šulminas, kuriam talkina tikintieji. Parapijos klebonija buvo pastatyta toje vietoje, kaip ir buvo numatyta, o bažnyčios statybos vieta buvo pakeista, nors jau buvo sudėti pamatiniai blokai. Teko viską nugriauti, nes vieta pasirodė netinkama bažnyčios statybai.

Tik 1998 m. rugpjūčio 15 d. buvo aukojamos pirmosios šv. Mišios naujojoje bažnyčioje. Nors bažnyčia buvo pašventinta, tačiau darbai vyko toliau.