Mūšis įvyko 1435 m. tarp Žygimanto Kęstutaičio ir Švitrigailos kariuomenių, nes jie abu pretendavo į LDK Didžiojo kunigaikščio sostą. 1430 m. mirus LDK Didžiajam kunigaikščiui Vytautui, sostas turėjo pereiti Lenkijos karaliui Jogailai. Lietuvos bajorija nenorėjo jungtis su Lenkija, tad išrinko naują Didįjį kunigaikštį. Juo tapo Švitrigaila. Netrukus prieš Švitrigailą buvo surengtas sąmokslas, kunigaikštis buvo užpultas ir paspruko. Po šio perversmo LDK Didžiuoju kunigaikščiu buvo išrinktas Žygimantas Kęstutaitis. LDK skilo į Švitrigailos ir Žygimanto Kęstutaičio šalininkų stovyklas. Kilo vidaus karas. Kelis metus buvo siaubiamos Lietuvos žemės. Šių kovų kulminacija tapo Pabaisko mūšis: priešininkų kariuomenės susitiko Ukmergės apylinkėse prie Žirnajų ežero. Dėl ilgalaikio lietaus patvino Žirnajos upė ir Švitrigailos kariuomenė užėmė prastas pozicijas, susiskaldė. Tai pastebėję Žygimanto Kęstutaičio kariai sudavė priešui lemiamą smūgį. Švitrigailos kariuomenė buvo sumušta.