Jiezno dvaras – dvaras, stovėjęs Jiezne. Išlikusi dvaro oficina (dirbtuvė), kurioje buvo virtuvė, skalbykla, tarnų gyvenamieji kambariai. Tai XVIII a. barokinės architektūros paminklas. Pasakojama, kad 1775 metais pastatytų didžiulių rūmų kompleksą sudarė septyni korpusai: šeši dviaukščiai šonuose ir vienas triaukštis centre. Jo kampuose stovėję bokštai. Pagal pirminį planą rūmai turėjo priminti Grigaliaus metų kalendorių. Šviesa į rūmus turėjusi patekti per 365 langus, svečiai į rūmus atvykti galėję per 12 vartų, o kambarius turėjusios jungti 52 durys.

Rūmų likučius kruopščiai saugo ir dalelę buvusios didybės bando atkurti garbaus amžiaus jieznietis Vytautas Gusas. Jam priklausanti buvusių didingų rūmų dalis, spėjama, mena XV a., arba Jiezno pilies laikus. Ant didžiuliais arkiniais langais puošto pastato fasado puikuojasi herbas ir užrašas – "Jiezno grafystės Pacų muziejus". Remdamasis istorine medžiaga, XIX a. dailininko Napoleono Ordos paveikslu bei išlikusių dvaro pastatų išsidėstymu V.Gusas sukūrė ir Pacų dvaro maketą. V. Gusui dabar priklausančiame pastate XIX a. buvo įrengtas malūnas.

"Nuo tada šis pastatas imtas vadinti malūnu. Vėliau jau niekas nebežinojo, kad tai – buvusių rūmų dalis. Atkasus pamatus – viskas rodo, kad čia – buvęs galinis paviljonas, tokio pat pastato kairiajame rūmų sparne atitikmuo. Toje vietoje dabar įsikūrusi Jiezno seniūnija. Tiesa, dabar net to pastato sienos neprimena Pacų", – apie sovietmečio statybai tipišką formą įgavusią buvusią rūmų dalį užsiminė V. Gusas. Kitose dviejose išlikusiose dvaro rūmų dalyse – kumetyno pastate ir rūmų fragmente – sovietmečiu veikė internatinė mokykla.