Padievaičio piliakalnis – stačiašlaitis tarp Jūros ir jos intakėlio Druskinio. Kadangi daugelį metų jį ardo upė, todėl iki šių dienų teliko 55 x 10 m aikštelės kraštas, dalis 7 m aukščio pylimo ir 2 m gylio gynybinio griovio. Prie piliakalnio šliejasi kitu gynybiniu pylimu ir grioviu nuo aukštumos atskirtas beveik hektaro ploto papilys. Žmonės šioje vietovėje apsigyveno ne vėliau kaip III amžiuje. Tai liudija 1986 m. papilyje rasta III a. Romos moneta.

Tai ne tik poilsio, bet ir Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino, kuris viduramžiais gynė Žemaitiją nuo kryžiuočių Ordino, rezidavimo vieta. Būtent čia XII amžiaus pabaigoje stovėjo pirmoji Gedimino pilis.

Archeologinių kasinėjimų metu piliakalnio teritorijoje minimos rastos kalavijo dalys, du ietigaliai, dvi bronzinės antkaklės, kryžinis X-XI a. smeigtukas. Šiaurinio pylimo papėdėje buvo ištirta perkasa, kurioje aptiktas 80 cm storio kultūrinis sluoksnis su geležiniu pjautuvu , lipdyta lygia, grublėta, bei apžiesta keramika, metalo lydymo atliekomis, gyvulių kaulais. Itin vertingas radinys – keturios romėniškos monetos. Monetos įrodo, kad ir žemaičiai palaikė prekybos ryšius su Romos imperija.

Vokiečių kronikų užrašai ir naujausi archeologiniai radiniai tik patvirtina hipotezę, kad būtent čia yra stovėjusi pirmoji Gedimino pilis, kurią galutinai sunaikino šį kraštą aktyviai puolę kryžiuočiai, 1329 m. žygio į Medvėgalį metu.

Buvęs didingas, tačiau Jūros upės smarkiai apgriaužtas ir toliau tebegriūvantis piliakalnis, LDK valdovo Gedimino pilis, ilgai laukė dėmesio bei pagalbos. Galiausiai 2021 m., Padievaičio piliakalnio tvarkybos darbų dėka, dar vienas piliakalnis Šilalės rajone buvo pritaikytas lankymui.