Piešinys skirtas priminti skaudų miesto istorijos puslapį – Kauno senųjų kapinių perkėlimą, kai kauniečiams teko dar kartą atsisveikinti su mirusiais savo artimaisiais. Kūrinys įkvėptas mistiškos istorijos, kurią papasakojo greta kapinių gyvenanti Vilija: "Viena šeima čia buvo palaidojusi mergaitę, kuri mirė labai jauna. Kai kapą atkasė ir aidarė jos karstą, mama savo dukrą rado kaip užmigusią. Labai, labai graži buvo. Tuo metu čia daug žmonių dirbo – daug kas tai matė, didelis įvykis buvo. Kai tik mama tą mergaitę palietė, jos kūnas į dulkes pavirto, o ilgi, nuostabūs plaukai liko palaidi karste gulėti. Visi paskui matė, kaip mama su šukomis šukavo tuos plaukus, ir verkė, ir verkė sulig kiekvienu braukimu..."

Piešinyje panaudoti lietuvių dailininkės Dalios Stalauskienės gyvybės medžio karpinio motyvai.

Autoriai - Tadas Šimkus ir Žygimantas Amelynas, 2019 m.