Prie šio bunkerio 1951 m. rusų apsupti žuvo partizanai Julijnas Būtėnas (Stėvė) ir Petras Jurkšaitis (Beržas) Ši vieta primena kūrybinguosius laisvės kovotojus, kurių idealizmas, šviesus žodis vedė ve vieną partizaną į priekį. Vienas jų – žinomas žurnalistas Julijonas Būtėnas-Strėvė. Vartant 1947 m. Augsburge leistą lietuvių savaitraštį "Žiburiai" galima rasti daugybę jo straipsnių: "Niekieno žemės likimas", "Vašingtonas – Maskva", "Krizė grūmoja", "Naujojo Kominterno strategija", "Karo psichozė" ir kiti. Visi jo kūriniai optimistiški, pilni tikėjimo, kad gimtasis kraštas tuoj pat iš okupanto rankų bus išvaduotas.

Susipažinęs vakaruose su partizanu Juozu Lukša ir jo pakviestas vykti į Lietuvą, sutiko ir šiam žygiui pradėjo intensyviai ruoštis. 1951 m. balandžio 19 d. ankstyvą rytą į Kazlų Rūdos girią desantininkais nusileido užsienyje paruošti žvalgai Jonas Kukauskas-Gardenis ir žurnalistas Julijonas Būtėnas-Strėva. Partizanų junginio vadas Petras Jurkšaitis-Beržas per ryšininką sužinojęs apie desantininkus organizavo jų perkėlimą į specialiai jiems paruoštą bunkerį netoli savo atsarginės slėptuvės Rūdšilyje, prie Lekėčių. Praėjus kiek daugiau nei mėnesiui, gegužės 22 d., bunkeris buvo išduotas ir apsuptas 600 (kitur teigiama 2500) kareivių. Trys vyrai ėmė naikinti dokumentus, pinigus. P. Jurkšaitis ir J. Būtėnas bandė veržtis, tačiau abu jie buvo nušauti. Bunkerio viduje likęs gyvas J. Kukauskas pasidavė. Bunkeris atstatytas 1994 m. ir 2019 m.