Salako bažnyčia kaip bendruomenė žinoma nuo 1496 metų. Per tą laiką mediniai bažnyčių pastatai daug kartų buvo sunaikinti gaisrų. Paskutinė medinė bažnyčia parapijai tarnavo vos 40 metų. 1905 m. birželio 15 d. naktį kilus gaisrui, dalis miestelio iki upelio virto pelenais, tame tarpe ir bažnyčia, visas jos turtas, archyvas ir kt. Išsilydė ir nukrito varpai. Tuo metu dirbo klebonas Ant. Kryžanauskas. Pasitaręs su parapijiečiais nutarė pasistatyti tokią bažnyčią kurios nenusiaubtų ugnis ar kitos negandos. Iš Rygos pakviestas architektas Morgulcas sudarė projektą. Klebonas organizavo akmenų rinkimą ir vežimą. Parapijiečių atvežtus akmenis samdyti akmenskaldžiai skaldė į akmenines plytas 45 x 45 x 80 cm didumo. Ir taip 1906 rugpjūčio 8 d. žemaičių vyskupas G. Cirtautas pašventino būsimos bažnyčios pamatus. 1911 m. bažnyčia baigta statyti ir pradėtos laikyti pamaldos. Tai nepaprastos statybinės drąsos statinys.

Dabartinės bažnyčios bokšto aukštis 72 m, plotis 22 m. Statant bažnyčią jos sienoje įmūryta lenta su užrašu: "Bažnyčia pastatyta 1911 m. kun. Kryžanausko rūpesčiu ir parapijiečių pastangomis. Viešpatie, lai būna amžina garbė tiems, kurie nesigailėjo dėl tavęs įdėti tiek darbo, net į kietus akmenis ją statant ir nesigaili nuoširdumo ją išlaikant, šis pastatas liks žmonių gyvo tikėjimo paminklas ateinančioms kartoms".