Namas statytas 1937–1939 metais pagal poetės vyro skulptoriaus ir architekto Bernardo Bučo projektą. Jis medinis, vėliau aptinkuotas, dviejų aukštų, su mansarda ir mūriniu priestatu skulptūros dirbtuvei.

"Originali, stilinga ir savotiška vila tamsaus miško fone. Viskas ten gerai apgalvota, puikiai įrengta", – taip jaunavedžių Salomėjos ir Bernardo Bučų pasistatytą namą apibūdino bičiuliai Kazanavičiai. Šiuose menininkų namuose lankydavosi ir daugiau garbingų svečių, gerų draugų, giminių... Bernardas su broliu darbuodavosi skulptūros dirbtuvėje, kur dabar moderni literatūrinė ekspozicija, su spalvingais stendais ir gausia vaizdine medžiaga. Šaltu metu skulptorius persikeldavo į žiemos ateljė, šiuo metu čia galite pamatyti jo darbus, nuotraukas.

Šiuose namuose lankydavosi rašytojai – Petronėlė Orintaitė, Antanas Venclova, Petras Cvirka... Juos poetė vesdavosi į jaukią šviesią svetainę, vaišindavo pačios keptu obuolių pyragu, vartydavo knygas, žurnalus, kurie dabar saugomi sieninėje knygų spintoje. Siauri mediniai laiptai veda į antrą aukštą, į Salomėjos Nėries darbo kambarį, kuriame parašė eilėraščių rinkinį "Diemedžiu žydėsiu" (1938). Neįprastas ir originalus šeimos miegamasis traukia kiekvieno smalsuolio akį. Nežinia, ar šių namų šeimininkai ten leisdavo pabuvoti savo svečiams...

Pasižvalgius pro jaukios mansardos langelius apima įkvėpimas kurti, rašyti. Tikriausiai tą patį jautė ir Poetė... Joje dabar įrengta edukacinė klasė, kur teikiama galimybė reikštis patiems mokiniams. Iš mansardos išeinama į didelę lauko terasą, o iš keturių namo balkonų atsiveria šeimininkų puoselėto sodo, Lakštingalų slėnio, Kauno marių pakrančių vaizdai. Beje, šie namai turi paslapčių, kurios atsiskleis Jums apsilankius...